2020–2024
“T’áadoo Beełt’éhégo Ayóó’óó’ní Bee Shił Hóózhǫǫd”
T’ą́ą́chil 2023 Ntsaago Áłah Aleeh


9:57

“T’áadoo Beełt’éhégo Ayóó’óó’ní Bee Shił Hóózhǫǫd”

T’áá ákwííjį́ Jesus Christ bich’į’ ádaa ná’iiniikąąhgo nihił hózhǫ́ǫ doo—iłhózhǫ́ t’áadoo bee nóolninígíí bee.

Yisda’iinííłii na’nitingo tádíghahą́ądą́ą́’, Diyin God ba’áłchíní ayóó’áyó’níígo—ti’dahooníhígíí aláahgo éí doodai’ be’oodlą’ ádaas’dįįdígíí. Pharisees dah yikahígi Jesus yaańdaat’íín ńt’éé’ nida’iisíhígíí yitaagáago dóó yił da’ayą́ągo, ako Jesus táá’go hane’ bee ak’i’diitįįhígíí yee neineeztą́ą́’.1 Hane’ yee na’neeztą́’ígíí, éí binahjį’ t’áá haishį́į́h yóó’ííyáago bénáhodoozįįłígíí bee na’nitin, ako t’áá áyisíí baa hózhǫ́ǫ łeh nádáahgo. Ła’ na’nitinígíí baa hane’goo, dibe ła’ yóó’ájííłte’go Bóhólníihii áníílá, “Yá’ą́ąshdi [t’áá áyisí] bił dahózhǫ́ǫdo t’áá ła’íígíí adaaná’ooskango.”2

Dííjį́ bee nihił hashn’e’doo nisin díí ałhidiit’i’ígí ádaań’jookąąhgo iłhózhóonii bits’ą́ą́doo hólónígíí—aláago ááłdishninígíí éí, ádaa ńda’iiniikąąhgo nihił hózhǫ́ǫ łeh dóó baa nihił hózhǫ́ǫdo diné ła’ bił hwiilne’ígí Christ yich’į’ nehekáago dóó be’iina’ yee yá nina’ídlahígíí daa bí doo.

Nihił Hózhǫ́ǫdo Binyé Hinii’ná

Diyin bizaad biyi’di, ił hózhǫ́éí saad doo k’ad t’éiyá ááyiłníida biláahgo ił hózhóonii hólǫ́. Díí ił hózhǫ́ǫnii diyin bits’ą́ą́ doo, Diyin God bił yah aneizáago ałtsoh bee hadidii’nííł.3 Díí saad ayoo na’iiłná, aláhgo bee ńtsáhákees, doo ńt’i’da, dóó iiná łahgo ánáyoodliił nahasdzáán bikáá táadoo ła’ ákót’ao bitsą́ą́doo ił hózhǫ́ hólǫ́ǫ da.

Nihił hózhǫ́ǫdoo binyé anhi’diilyaa. Nihizhé’é Yá’ąąshdi Hólóonii ayóó’ánhó’níigo bił yahándiidááł binyé. Bee ił hózhǫ́ǫnii yee nihaajooba’ doogo nihá yinízin. Diyin báyáłti’í Lehi Diyin God binahat’a’ yee nanhintingo áníílá t’ááła’í niidzinígo éí“ ił hózhǫ́ǫnii nihee hólóo doogo biighah.”4 Nahasdzáán bii’na’iilzííhgo haz’ánígíí biniinaa, łah da doo bíí níigahda niidzingo ádaa ńtsíikees łeh. Áko akóne’ yisdzoh, Lehi hazho’ó yaahalne’ éíí “Messiah [níyá áko] … [nihí] yisdá nanhidoo’ish binyé.”5 Yisdánihííłtį́, éíí Yisdá’iiníiłii Jesus Christ, binahjį́’ iłhózhóónii hólǫ́.

Nahat’á bee yisdah iildéihii éí siihasin bee nahat’á át’é, “hane’ aláahdi baa hózhóonii,”6 dóó díí binahjį’ k’é bee hoł hózhóo doo dóó náasdi iiná t’áá ałtsojį’ nihił hózhóogo nihaadoolyééł.7

Ił hózhóonii baa yádeilti’ígíí éí da’iiniidlą́ągo, t’áá íiyisíí bíká íít’į́į́go bíká neilnishgo nihaadooyééł. Ił hózhóonii nihaiyílyáago doo t’óó bee ńdii’neeł da. Jó, nihá ni’ílyá, “[Jesus] Christ bidił ílį́įgo yee nihá ni’nílá.”8 Ił hózhóoni t’áá íiyiisíí ílínígíí bik’ida’didiitį́į́ł, Diyin bits’ą́ądóó’ígíí, éí dóó nát’ą́ą́’ daniidlį́į́go nihinaadeełii ninádadidii’t’ááł doodaii’ nihe’iina’ łahgo áńdadiilnííł.

Naaltsoos Mormon Wolyéhígíí biyi’di ła’ aláahdi naat’áanii bidziilgo bibeeajooba’ yinahjį’ ił hózhóonii bił bee hoozin. Haalá deeshnííł, “níílá, “áko Diyin God baa nídeeshdááł, “bąąhígi át’éi nahjį’ shá kwiidoolííł, dóó Bí bi’iisizíinii sheidoolééł, áko ił hózhóonii shiih yidooleeł … ? Áko, kóníílá, shee dáhólǫ́nii eíí ałtso ninádideesh’ááł, aoo’, shił háhoodzóh bits’ádeeshshááł, áko ayóó’at’áo díí ił hózhóónii shee hódoolééł.”9

Aaron Diyin God yá na’nitiní, naat’áanii na’ídééłkidy ííłníílá, “Díí t’áá íyisíí ninízingo éíí, … Diyin God bich’į’ nitsidinígeeh [dóó] ádaaná’iiníkąąh bąąhígi át’éi baa ńsinyáhígíí.”10 Ádaaní’jookąąhgo éíí iłhózhóonii bee bich’į́’ atiin,11 jó éíí Yisdahiiníiłii Jesus Christ bee bich’į́’ atiin.12

T’áá Aníí Ájíníigo Ádaaní’jookąąhgo Ił hózhóonii Haadoolyééł

Ła’ éíí, iiná łahgo ánálnééh yaa ntsidaakeesgo éíí iłhózhóonii bich’į’ atiinígi bits’ą́ąjí nahalin danízin. Ádaani’jookąąhgo, łahda, bik’e’eshch’íí’ dóó nantł’ah łeh. Hantsékees dóó ájoot’įįłígíí baa hojidoolnihgo ndzinígí bił naazt’i’—hait’ao ajoodlánígí ałdó’ baa hozhdoolnih—doo ákót’éeda lágo ba’ákwosniizįįh. T’áá aníí ádaaní’jookąąhgo hwe’iiná łahgo ánízhdoodlííł, łahda, ayóonantł’ah, łeh. Ákondi ił hózhóonii dóó iiná bee yá’áhoot’éhígíí doo t’áá łál’íígí oolyéeda. Bąąhígi át’éi—doo shidéét’i’da jinízingo—ił hózhóónii hats’ą́ą́’ ni’kóyósin t’áá bichį́’ídi neheleeh.

Naaltsoos Psalms biyi’di ání, “tł’éé’ bíighah níjícha, nidi biiskání hoł hózhǫ́ǫ łeh.”13 Nihibąąhígi át’éi baa ádaana’iiniikąąhgo, aláahdi ił hózhóonii yéego bíká íit’į́įgo biihdiidááł. Tł’éé’ doo niyíłkaadah nahalin ndi, t’áá áko abíní haleeh, dóó, shooh, t’áadoo beełt’éhégo nihił hodeesyéél dóó aláadi iłhózhǫ́ bee Yisdá’iiníiłii Bąąhígi át’éi Yik’é Nina’ídlahígíí binahjį’ nihibąąhígi át’éi bik’ee tihwii’níhą́ą́ nahjį’ nihá kwiidoolííł.

“T’áadoo Beełt’éhéda dóó Ayóo Baa Hózhǫ́”

Naaltsoos Mormon Wolyéhígíí biyi’di Alma ádzáagi baa hane’. Éíí éí “doo niit’ééhgo ti’hoonííhgo t’áá’ íyisii bi’diił’áá ńt’éé’” dóó bii’sizíinii “yínííł yik’ee naagháa ńt’éé” bibąąhígi át’éi biniinaa. Áko ádaaná’ookąąhgo Yisdá’iiníiłii bee ajooba’ yee baa joozba’, “yínííł [yi]k’ee ti’hooníhee nahjį’ bá kwoolyaa.”14

“Áádoo jó, t’áá íyisíí shił hózhǫ́ǫ́d,” níílá, dóó ts’idá nizhónígo adinídíígo yiił tsą́; aoo’, … t’áadoo beełt’éhégo ayóó’óó’ni’ bee shił hóózhood.”15

Díí kót’ao ił hózhóonii Jesus Christ bits’ą́ą́doo hólónígíí yee nihíká adoolwoł ádaana’iiniikąąhgo.16 President Russell M. Nelson kóníigo na’neeztąą:

“Jesus Christ Bąąhígi át’éi Yik’é Nina’ídlahígíí bibee adziil bee nihxe’iina’ baa ádaana’iiniikąąhgo nihá ąą’áyósin. …

“Nihibąąhígi át’éi baa ádaana’iiniikąąhgo, nihe’iina’ łahgo ándiilnííł niidzįįh! Yisdána’iiníłíi bee bá hwiil’áahgo nizhónígo ániit’éego ánihídoolííł. Diyin k’ehgo iiná bee niilzééłgo áko iłhózhǫ́ nihaadoolyééł—yisdánihíínilígí Baa nihił hózhǫ́ǫdoo. Ádaana’iidiikąął niidzį́į’go, Jesus Christ bikéé’ dahdidiidááł bí át’éhígi ániit’ée doo!”17

Ádaana’iiniikąąhgo ił hózhóónii nihaadoolyéeł áko nihijéíí biyi’di Ayi’sizíinii Diyinii ba’ yá hasht’e’ ádiníilzindoo. Ayi’sizíinii Diyinii hayi’di hołhólǫ́ǫgo éíí bits’ą́ą́doo hołhózhǫ́ǫdo. Ił hózhóónii hwii’ siláago éí Diyin Ii’sizíinii ałdó hwii’ siláado.18 Ił hózhóónii inhiyi’di dinísééh t’áá ákwiijį́ Ii’sizíinii Diyinii bee neilnishgo. Diyin God yáhalne’ii Mormon kót’ao na’neeztą́ą́’, “Jó áko t’áá ahą́ą́ sódadilzin dóó ch’iyą́ą́n ádąąhdeit’į́, dóó t’áá ííyisíí bidziilgo jooba’ ádainízin, dóó t’áá ííyisíí yee daniłdzilgo Jesus Christ [dayoodlą́], ákot’ao ił hózhóónii dóó bee ayóó’ó’níinii yee kéé dahat’į́.”19 T’áá ałtso haishį́į́h yinaalnishgo Bóhólníihii yikéé’ yigáałígíí t’áá aaníigo ííłníílá, “Díí bee baa jíínishba’ doo … Ii’sizíinii Diyinii, éíí bee ak’i’diitįįh, áko ił hózhóónii niyi’di hólǫ́ǫ doo.”20

Ádaanída’ookąąhgo Bee Bíka’anjílwo’go Ayóó Baa Hózhǫ́

Ádaana’iiniikąąhgo bits’ą́ą́doo ił hózhóónii nídiilyáhígíí, t’áá áko íiniidzin łeh díí ił hózhóónii nánáła’ bee bíka’adeeshwoł. Áádóó ákwíílį́į́hgo, lą́’ídi ałhą́ą́h nániilyágo nihił hózhǫ́ǫ doo. Alma t’áá aaníigo ákódzááh.

“Díí shiDiyin God bee baa hashniih,” níílá, “eíí laanaa nisin Diyin God bibee na’ánishí bá nishłíigo ła’ yigááł ádaanída’ookąąhgo bibąąhígi ádaat’éi yoo adeiididoo’ááł; dóó díí baa shił hózhǫ́.

“Jó áádóó, lą’í shikisóó t’áá íyísíí ádaanída’ooskango, dóó Bóhólníihii biDiyin God yich’į’ nihikáahgo, áko ayóo baa shił nahoozhǫǫh; ą́ą́dóó t’áá íyisíí bénáshniih Bóhólníihii shíka’eelwodígíí, … aoo’, áko t’áá íyisíí shaajooba’go bénáshniih.”21

Ła’ biká aneilwo’go bibąąhígi át’éi yaa ádaanída’ookąąhgo ayóo Bóhólníihii bich’į’ ahééh niidzin łeh, dóó bits’ą́ą́doo t’áá íyisíí ił hózhóonii hólǫ́. Bóhólníihii éíí nich’į’ haadzíí’ kóníigo:

“Táá háí shį́į́ … shich’į́’ nihí’eshígíí, t’áá łá’í yínílóoz ndi, dooládo’ ił hózhǫ́ ni doo ya’ąąshdi shiZhé’é bił haz’ą́ądi!

Dóó k’ad éíí, ił hózhóónii neehólǫ́ǫgo t’áá łá’í shich’į́’ yínílózígíí binahjį’ … , lą’ígo shich’į́’ nahínílóozgo éíí t’áá íyisíí ayóó’át’ao ił hózhǫ́ nidooleeł!”22

Ayóó’át’ao Bił hózhǫ́ǫ Doo Táá Háí Shį́į́ Be’iina’ Yá Ádaana’ooskanígí.

Díí baa nitseskeesgo shíka’análwo’ éíí Yisdá’iiníiłii bił hózhǫ́ǫ́ shį́į́ łeh nihá niná’ídláago yee nihi k’ijidlíigo be’iina’ nihá ninéidiní’ánígíí bee.23 President Nelson halne’go kóní,24 Paul Jesus Christ Yásiziníinii Hebrews dine’é yaajooba’go yich’į’ í’iilaa kóníigo: “Nihibąąhígi át’éi nahjį’ kódaołéé… áko doo da’ahííníídziih da, … Jesus bich’į’ dadíníit’įį’go jó éíí nihe’oodlą’ nihá haidiilaah; ił hózhǫ́ nihainílá tsin ałnaosdzoh bikáájį’ ti’hooznii’ dóó Diyin God biniish’náájí dah sidaogo yił naal nish.”25 T’áá áko Gethsemanedi dóó Calvarydi Bóhólnííhii ti’hooznii’ígíí t’éiyá baa hwiilne’ łeh, ákondi łááhída t’éiyá baa yéelti’ łeh Yisda’iiníiłii shį́į́ nihá bił hózháán nt’éé’ be’iina’ nihá ninéidiní’ą́ągo. T’áá bá házinígo éíí, t’áá’aanii t’áá Bí nihá ti’hooznii’, áko Bił yiit’ash doo Diyin God bił haz’ą́ądijį́’.

Áádóó ałk’idą́ą́ Americadi kéyahígíí bikáá dine’é neineez’tą́ą́’, Yisdá’iiníiłii bee ayóó’ó’níínii yee yáłti’go áníílá:

“K’ad, jó, t’áá íyisíí yéego shił hózhǫ́, shiyi’ hadeezbin, ni ninahjį́’ … ; aoo’, dóó Nihizhé’é Yi’ą́ą́shdi Holóonii bił hózhǫ́, dóó Diyin yá ńdaal’a’ii t’áá ałtso ałdó’. …

“… Ninahjį́’ ił hózhǫ́ shiyi’ hadeezbin.”26

Hágo Christ Baahohkááh dóó Bi’iłhózhóonii Nididoołeeł

Shikisóó dóó shilahkéíí, díí oo’íinii bá nishłį́įgo bee ałch’į́ ánáshdlééh, éíí shéilyáhígíí baa sisti’ dóó dinísin. Shił bééhózingo éí t’áá áníigo Jesus Christ nahasdzáán t’áá ńt’éé’ yá Yisdá’iiníiłii nilį́ dóó Diyin Niná’ídláhígí yánilį́. Shił béé hózingo éí t’áá áníiltso ayóó’ánhó’ní. T’áá ła’íígí, “Binaanish dóó yee Bits’á’dinídiingo áyoosin,”27 éíí Bí binahjį’ t’áá íyisíí ił hózhǫ́ yee nihiká análwo’. T’áá ááníigo shił beehózin t’áá łahjį’ ádaa ná’iiniikąąh bineilnishgo nihił hózhóǫ doo— ił hózhǫ́ táádoo bee nóólninígíí bee.28 Éí binyé nahaszáán bikáá’ neidá. Éí binyé Diyin God iłhózhóonii bee iiná nihá yik’eh áhoolaa. Jesus Christ éíí t’áá aníigo, “bee honít’í’, t’áá aaníinii át’é, dóó binahjį́’ iiná yá’át’éehii hólǫ́”29 dóó t’áá bí t’éiyá “bizhi’ binahjį yisdah iildééh Diyin God bił haz’ą́ądi.”30 Shí éíí Jesus Christ bízhi’ baa hasti’íi binahjį’ adishní, áámen.

Deizóh

  1. See Luke 15.

  2. Luke 15:7.

  3. See Psalm 16:11.

  4. 2 Nephi 2:25

  5. 2 Nephi 2:26.

  6. Luke 2:10.

  7. See Mosiah 3:13–19.

  8. 1 Peter 1:19.

  9. Alma 22:15.

  10. Alma 22:16.

  11. In recent years, several prophets and apostles have emphasized the joy of repentance. See, for example, Russell M. Nelson, “We Can Do Better and Be Better,” Liahona, May 2019, 67–69; Dallin H. Oaks, “Cleansed by Repentance,” Liahona, May 2019, 91–94; Dale G. Renlund, “Repentance: A Joyful Choice,” Liahona, Nov. 2016, 121–24; D. Todd Christofferson, “The Divine Gift of Repentance,” Liahona, Nov. 2011, 38–41.

  12. President Nelson taught: “Joy comes from and because of [Jesus Christ]. Bí ałtso íl hózhǫ́ biníí’dę́ę́’. … Haalá Iił-káahdi Dayoodlá, Jesus Christ ił hózhǫ́ nilį́!”3 (“Joy and Spiritual Survival,” Liahona, Nov. 2016, 82).

  13. Psalm 30:5.

  14. Alma 36:12, 19.

  15. Alma 36:20–21see also Alma 36:12–21

  16. See Alma 27:18.

  17. Russell M. Nelson, “We Can Do Better and Be BetterLiahonaMay 2019, 67.

  18. See Acts 13:52; Mosiah 4:3.

  19. Helaman 3:35.

  20. Doctrine and Covenants 11:13.

  21. Alma 29:9–10.

  22. Doctrine and Covenants 18:15–16.

  23. See Doctrine and Covenants 20:37

  24. See Russell M. Nelson, “Joy and Spiritual Survival,” 83.

  25. Hebrews 12:1–2; emphasis added.

  26. 3 Nephi 27:30–31. Three of the Savior’s Nephite disciples desired to remain in mortality with the sole purpose of bringing souls to Him. To these loyal disciples, Jesus said, “For this cause ye shall have fulness of joy; and ye shall sit down in the kingdom of my Father; yea, your joy shall be full, even as the Father hath given me fulness of joy; and ye shall be even as I am” (3 Nephi 28:10).

  27. Moses 1:39

  28. “Eye hath not seen, nor ear heard, neither have entered into the heart of man, the things which God hath prepared for them that love him” (1 Corinthians 2:9).

  29. John 14:6.

  30. 2 Nephi 31:21.