Visos tautos, giminės ir liežuviai
Mes galime savaip patys tapti Viešpaties pranašysčių ir pažadų išsipildymo dalimi – dalimi to, kaip Evangelija laimina pasaulį.
Brangūs broliai ir seserys, neseniai šventykloje atlikau užantspaudavimą, laikydamasis apsaugos nuo COVID-19 rekomendacijų. Su jaunikiu ir nuotaka, kurie ištikimai baigė misijas, kartu buvo jų gimdytojai, broliai ir seserys. Tai nebuvo lengva. Nuotaka buvo devinta iš dešimties vaikų. Jos devyni broliai ir seserys sėdėjo eilės tvarka nuo vyriausio iki jauniausio, žinoma, laikydamiesi atstumo.
Ta šeima stengėsi būti gerais kaimynais visur, kur gyveno. Tačiau vienoje bendruomenėje buvo sutikti nesvetingai dėl to, kad, pasak nuotakos motinos, jų šeima yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai.
Šeima darė viską, kad susirastų draugų mokykloje, dalyvautų bendruomenės gyvenime ir būtų priimti, bet tai buvo veltui. Jie vis meldėsi ir meldėsi, kad širdys suminkštėtų.
Vieną vakarą ta šeima suvokė, kad į jų maldas buvo atsakyta, nors ir labai netikėtu būdu. Jų namas užsidegė ir sudegė iki pamatų. Tačiau nutiko dar kai kas. Gaisras suminkštino jų kaimynų širdis.
Jų kaimynai ir vietinė mokykla surinko drabužių, batų ir kitų reikmenų, kurių reikėjo viską praradusiai šeimai. Gerumas atvėrė kelią supratimui. Tai įvyko ne taip, kaip šeima vylėsi ar tikėjosi, kad į jų maldas bus atsakyta. Tačiau jie išreiškė dėkingumą už tai, ką išmoko per sunkius patyrimus ir netikėtus atsakymus į nuoširdžias maldas.
Tikrai tiems, kurių ištikimos širdys ir matančios akys, Viešpaties švelnūs gailestingumai atsiskleidžia gyvenimo sunkumuose. Ištikimai priimti sunkumai ir auka atneša dangaus palaimas. Šiame mirtingajame gyvenime galime ko nors netekti ar ko nors laukti kurį laiką, bet galiausiai rasime tai, kas svarbiausia.1 Toks Jo pažadas.2
Mūsų 2020 m. dušimtmetinis pareiškimas prasideda įžvalgiu viską apimančiu pažadu: „Dievas myli savo vaikus visose pasaulio šalyse.“3 Kiekvienam mūsų iš kiekvienos tautos, giminės ir liežuvio4 Dievas pažada, įsipareigoja ir kiekvieną kviečia ateiti ragauti Jo beribio džiaugsmo ir gerumo.
Dievo meilę visiems žmonėms patvirtina įvairios Raštų ištraukos.5 Ta meilė apima Abraomo sandorą, Jo išsklaidytų vaikų surinkimą6 ir Jo laimės planą mūsų gyvenime.
Dievo namuose neturi būti nei svetimų, nei ateivių,7 nei turtingų, nei neturtingų,8 nei atstumtųjų „kitų“. Kaip „šventųjų bendrapiliečiai“9, esame kviečiami padaryti pasaulį geresnį iš vidaus, po vieną asmenį, šeimą, apylinkę.
Tai nutinka, kai gyvename pagal Evangeliją ir ja dalijamės. Šio Evangelijos laikotarpio pradžioje pranašas Džozefas gavo nuostabią pranašystę, jog Dangiškasis Tėvas trokšta, kad visi visur atrastų Dievo meilę ir, patirdami Jo galią, augtų ir keistųsi.
Ta pranašystė buvo gauta čia, Smitų ręstiniame name Palmyroje, Niujorko valstijoje.10
Smitų namai buvo atstatyti 1998 m. ant išlikusių pamatų. Šis miegamasis antrame aukšte yra tokio paties dydžio – 5,5 x 9 x 3 metrų – kaip ir tuomet, kai Moronis, kaip šlovingas pasiuntinys nuo Dievo, pasirodė jaunajam Džozefui 1823 m. rugsėjo 21 d. vakarą.11
Prisimenate, ką pasakojo pranašas Džozefas:
„[Moronis] pasakė […] [, kad] Dievas man skyręs atlikti darbą; ir kad mano vardas bus vartojamas geram ir piktam tarp visų tautų, giminių ir liežuvių […].
[Moronis] pasakė, kad yra padėta knyga, […] kad joje yra nesibaigiančios evangelijos pilnatvė.“12
Čia mes stabtelėsime. Mes garbiname Dievą, Amžinąjį Tėvą, ir Jo Sūnų Jėzų Kristų, o ne pranašą Džozefą ar kitą mirtingą vyrą ar moterį.
Visgi pagalvokite, kaip pildosi Dievo pranašystės, duotos Jo tarnams.13 Kai kurios išsipildo anksčiau, kai kurios vėliau, bet visos išsipildo.14 Kai paklūstame Viešpaties pranašystės dvasiai, galime savaip patys tapti Jo pranašysčių ir pažadų išsipildymo dalimi – dalimi to, kaip Evangelija laimina pasaulį.
1823 m. Džozefas buvo nežinomas septyniolikmetis vaikinas, gyvenęs nežinomame kaime neseniai nepriklausomybę įgijusioje šalyje. Jei tai nebūtų tiesa, kaip jam būtų atėję į galvą pasakyti, kad jis bus įrankis Dievo rankose ir Dievo dovana bei galia išvers šventus Raštus, kurie taps žinomi visur?
Tačiau, kadangi tai yra tiesa, jūs ir aš galime paliudyti, kad pranašystė pildosi, būtent kai esame pakviečiami padėti tam įvykti.
Broliai ir seserys, visame pasaulyje kiekvienas mūsų, dalyvaujantis šioje 2020 m. spalio visuotinėje konferencijoje, esame iš minėtų tautų, giminių ir liežuvių.
Šiandien Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai gyvena 196 šalyse ir teritorijose, 90-yje iš kurių yra 3446 Bažnyčios kuolai.15 Tai rodo tiek Bažnyčios pasaulinį mastą, tiek jos įsitvirtinimą pasaulyje.
Kas 1823 metais būtų įsivaizdavęs, kad 2020 metais bus trys valstybės – Jungtinės Valstijos, Meksika ir Brazilija, – kuriose bus daugiau nei po milijoną Bažnyčios narių?
Arba dvidešimt trys valstybės, kuriose bus daugiau nei po 100 tūkstančių Bažnyčios narių – trys Šiaurės Amerikoje, keturiolika Centrinėje ir Pietų Amerikoje, viena Europoje, keturios Azijoje ir viena Afrikoje?16
Prezidentas Raselas M. Nelsonas Mormono Knygą vadina „stebuklų stebuklu“17. Jos liudytojai liudija: „Tebūna žinoma visoms tautoms, giminėms, liežuviams ir liaudims.“18 Šiandien visuotinė konferencija yra prieinama 100 kalbų. Prezidentas Nelsonas paliudijo apie Jėzų Kristų ir sugrąžintąją Jo Evangeliją 138 šalyse ir tas skaičius auga.
Pradedant nuo 1830 metais išspausdintų 5000 Mormono Knygos egzempliorių, iki šiol išspausdinti 192 milijonai visos Mormono Knygos arba jos ištraukų egzempliorių 112 kalbų. Taip pat plačiai prieinami Mormono Knygos skaitmeniniai vertimai. Dabar Mormono Knyga išversta į daugumą iš 23 pasaulio kalbų, kuriomis kalba po 50 arba daugiau milijonų žmonių, o kartu sudėjus tomis kalbomis kalba maždaug 4,1 milijardo žmonių.19
Paprastomis ir nežymiomis priemonėmis – prie jų kiekvienas esame pakviesti prisidėti – įvykdomi dideli dalykai.
Pavyzdžiui, kuolo konferencijoje 2200 gyventojų turinčiame Monro miestelyje, Jutoje, paklausiau, kas tarnavo misijoje. Beveik visi pakėlė rankas. Pastaraisiais metais iš to vieno kuolo 564 misionieriai tarnavo visose 50 JAV valstijų ir 53 šalyse – kiekviename žemyne, išskyrus Antarktidą.
Kalbant apie Antarktidą, netgi Ušuajoje, pietiniame Argentinos gale, mačiau pildantis pranašystę, kai mūsų misionieriai dalijosi sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija vietovėje, vadinamoje „pasaulio galu“20.
Freska, nutapyta pagal keturių knygos Saints 21 tomų viršelius, imituoja pasaulį vaizduojantį gobeleną, suaustą iš gyvenimo pagal Evangeliją vaisių, kurių šventieji susilaukia visur. Mūsų Bažnyčios istorija remiasi gyvais liudijimais ir Evangelijos kelione kiekvieno nario, įskaitant Merę Vitmer, ištikimą seserį, kuriai Moronis parodė Mormono Knygos plokšteles.22
Nuo 2021 m. sausio trys nauji pasauliniai Bažnyčios žurnalai – Draugas, Jaunimo stiprybės vardan ir Liahona – kvies visus mūsų pasaulinės tikinčiųjų bendruomenės narius dalyvauti ir dalytis patyrimais ir liudijimu.23
Broliai ir seserys, stiprindami savo tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi, gaudami palaimas, kylančias iš gyvenimo pagal sugrąžintosios Evangelijos tiesas ir šventas sandoras, studijuodami ir apmąstydami besitęsiantį Sugrąžinimą ir dalydamiesi juo, mes padedame išsipildyti pranašystei.
Mes keičiame save ir pasaulį pagal Evangelijos modelį, kuris laimina gyvenimą visur.
Viena afrikietė sesuo sako: „Mano vyras, tarnaudamas kaip kunigystės turėtojas, tampa kantresnis ir švelnesnis. O aš tampu geresnė žmona ir mama.“
Dabar gerbiamas tarptautinio verslo konsultantas Centrinėje Amerikoje sako, kad prieš atrasdamas sugrąžintąją Dievo Evangeliją jis beprasmiškai gyveno gatvėje. Dabar jis su šeima rado tapatybę, tikslą ir stiprybę.
Mažas berniukas Pietų Amerikoje augina vištas ir pardavinėja jų kiaušinius, kad padėtų nupirkti langus savo šeimos statomam namui. Jis pirma sumoka dešimtinę. Ir jis tiesiogine prasme pamatys atsiveriant dangaus langus.
For Kornerse, Jungtinių Valstijų pietvakarių vietovėje, Amerikos čiabuvių šeima augina nuostabų rožių krūmą, kuris žydi dykumoje kaip Evangelijos tikėjimo ir savarankiškumo simbolis.
Pilietinį karą išgyvenęs brolis Pietinėje Azijoje puolė į neviltį, manydamas, kad gyvenimas nebeturi prasmės. Jis atrado viltį sapne, kuriame jo buvęs bendraklasis laikė sakramento padėklą ir paliudijo apie gelbėjančias apeigas ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
Dangiškasis Tėvas kviečia mus visur jausti Jo meilę, mokytis ir augti per lavinimąsi, sąžiningą darbą, savarankiškumo tarnybą ir gerumo bei laimės pavyzdžius, kuriuos randame atkurtoje Jo Bažnyčioje.
Kai pradedame pasitikėti Dievu, kartais maldaudami tamsiausiomis, vienišiausiomis ir nepastoviausiomis savo gyvenimo akimirkomis, sužinome, kad Jis pažįsta ir myli mus labiau, nei mes pažįstame ir mylime save.
Todėl mums reikia Dievo pagalbos, kad kurtume nepaliaujamą teisingumą, lygybę, nešališkumą ir taiką savo namuose ir bendruomenėse. Nuoširdžiausią, stipriausią ir tikriausią prasmę, savo vietą ir ryšį randame, kai jaučiame išperkančiąją Dievo meilę, siekiame malonės ir stebuklų per Jo Sūnaus Apmokėjimą ir kuriame tvarius santykius per šventas sandoras.
Šiuolaikiniame sujauktame, triukšmingame, užterštame pasaulyje reikia religinio gerumo ir išminties. Kaip dar galėtume atgaivinti, įkvėpti ir lavinti žmogaus dvasią?24
Medžių sodinimas Haityje yra tik vienas iš šimtų pavyzdžių, kaip žmonės renkasi kartu daryti gera. Vietinė bendruomenė, įskaitant 1800 tuos medžius dovanojusios Bažnyčios narių, susirinko ir pasodino maždaug 25 tūkstančius medžių.25 Per šį daugiametį miško atsodinimo projektą jau yra pasodinta daugiau kaip 121 tūkstantis medžių. Planuojama pasodinti dar dešimtis tūkstančių medžių.
Tos jungtinės pastangos suteikia pavėsį, išsaugo dirvą, nusekina būsimus potvynius. Jos puošia apylinkes, stiprina bendruomenę, maitina žmogų ir ugdo sielą. Jei paklausite haitiečių, kas nuims tų medžių derlių, jie pasakys: „Tie, kurie bus alkani.“
Maždaug aštuoniasdešimt procentų pasaulio gyventojų susiję su kokia nors religija.26 Religinės bendruomenės noriai reaguoja į skubius poreikius, kylančius po stichijų nelaimių, o taip pat į nuolatinius maisto, pastogės, išsilavinimo, raštingumo ir darbo paieškos mokymo poreikius. Visame pasaulyje mūsų nariai, draugai ir Bažnyčia padeda bendruomenėms remti pabėgėlius ir parūpina vandens, sanitarinių priemonių, paveža neįgaliuosius, patikrina regėjimą – po vieną žmogų, po vieną kaimą, po vieną medį.27 Visur stengiamės būti geri gimdytojai ir geri piliečiai, teikti pagalbą savo apylinkėse ir visuomenėje, taip pat ir per Latter-day Saint Charities organizaciją.28
Dievas duoda mums valios laisvę – ir valios atskaitomybę. Viešpats skelbia: „Aš, Viešpats Dievas, padarau jus laisvus, todėl jūs iš tiesų laisvi.“29 Skelbdamas „belaisviams išlaisvinimą“30 Viešpats pažada, kad Jo Apmokėjimas ir Evangelijos kelias gali sutraukyti fizinius ir dvasinius pančius.31 Ši išperkanti laisvė gailestingai pasiekia ir tuos, kurių žemiškasis gyvenimas pasibaigė.
Prieš kelerius metus vienas kunigas Centrinėje Amerikoje papasakojo man, kad studijavo pastarųjų dienų šventųjų „krikštą už mirusius asmenis“. „Atrodo teisinga, – sakė kunigas, – kad Dievas pasiūlys kiekvienam asmeniui galimybę priimti krikštą, nepriklausomai nuo to, kada ir kur jis gyveno, išskyrus mažus vaikus, kurie yra „gyvi Kristuje“32. Apaštalas Paulius, – pastebėjo tas kunigas, – kalba apie mirusiuosius, laukiančius krikšto ir prisikėlimo.“33 Atstovaujamosios šventyklos apeigos pažada visoms tautoms, giminėms ir liežuviams, kad niekas neturi likti mirties, pragaro ir kapo vergu.34
Kai atrandame Dievą, kartais netikėti atsakymai į maldas patraukia mus iš gatvių, atveda į bendruomenę, išstumia iš mūsų sielų tamsą ir padeda atrasti dvasinę užuovėją ir bendrumą, teikiamą Jo sandorų palaimų ir ištikimos meilės.
Dideli dalykai dažnai prasideda nuo mažų, o Dievo stebuklai pasireiškia kasdien. Kokie dėkingi esame už dievišką Šventosios Dvasios dovaną, Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Jo apreikštą doktriną, apeigas bei sandoras, randamas Jo atkurtoje Bažnyčioje, pavadintoje Jo vardu.
Kad džiaugsmingai priimtume Dievo kvietimą gauti ir įgyvendinti Jo pažadėtas ir pranašautas palaimas visoms tautoms, giminėms ir liežuviams, meldžiu šventuoju Jėzaus Kristaus vardu, amen.