Užtikrins teisingą teismą

Praeitą spalį prezidentas Raselas M. Nelsonas paragino mus apsvarstyti, kaip skirtųsi mūsų gyvenimas, jei iš mūsų „staiga būtų atimtos visos iš Mormono Knygos įgytos žinios?“¹ Apmąsčiau šį klausimą, esu įsitikinęs, taip padarėte ir daugelis jūsų. Vis ateidavo mintis: be Mormono Knygos ir jos aiškių žinių apie Kristaus doktriną ir Jo apmokančiąją auką, kur man reikėtų ieškoti ramybės?

Kristaus doktrinos, kurią sudaro gelbėjantys tikėjimo Kristumi, atgailos, krikšto, Šventosios Dvasios dovanos ir ištvėrimo iki galo principai ir apeigos, daugelį sykių mokoma visuose sugrąžinimo Raštuose, bet itin galingai – Mormono Knygoje.² Ši doktrina prasideda nuo tikėjimo Kristumi, o visos jos dalys remiasi pasikliovimu Jo apmokančiąja auka.

Kaip mokė prezidentas Nelsonas: „Tik Mormono Knygoje – niekur kitur – pateikiamas toks išsamus ir patikimas supratimas apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.“³ Kuo geriau suvoksime Gelbėtojo dievišką dovaną, tuo geriau savo protu ir širdimi⁴ įsitikinsime, koks tikras prezidento Nelsono patikinimas, kad „Mormono Knygos tiesos turi galią išgydyti, paguosti, atstatyti, pagelbėti, sustiprinti, nuraminti ir pralinksminti mūsų sielas“⁵.

Mormono Knyga svariai ir raminančiai padeda mums suprasti Gelbėtojo Apmokėjimą mokymu , kad gailestinga Kristaus auka patenkina visus teisingumo reikalavimus. Kaip Alma paaiškino: „Dievas pats apmoka pasaulio nuodėmes, kad įgyvendintų gailestingumo planą, kad patenkintų teisingumo reikalavimus, idant Dievas būtų tobulas, teisingas Dievas ir taip pat gailestingas Dievas.“⁶ Tėvo gailestingumo planas⁷, kuris Raštuose taip pat vadinamas laimės planu⁸ arba išgelbėjimo planu⁹, negalėjo būti įvykdytas nepatenkinus visų teisingumo reikalavimų.

Bet ką tiksliai reiškia tie „teisingumo reikalavimai“? Apsvarstykime Almos patirtį. Kaip atmenate, būdamas jaunas Alma siekė „sunaikint[i] Dievo bažnyčią“¹⁰. Iš tiesų Alma savo sūnui Helamanui sakė, kad buvo „kankinamas pragaro kančiomis“, nes iš tikrųjų nužudė „daug [Dievo] vaikų“ nuklaidindamas „juos į sunaikinimą“¹¹.

Alma Helamanui aiškino galiausiai įgijęs ramybę, kai jo „protas pasigavo […] mintį“ iš tėvo mokymų „apie […] Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimą apmokėti pasaulio nuodėmių“¹². Atgailaujantis Alma maldavo Kristaus gailestingumo¹³ ir pajuto džiaugsmą ir palengvėjimą suvokęs, kad Kristus apmokėjo jo nuodėmes ir sumokėjo už visa tai, ko reikalavo teisingumas. Dar kartą, ko teisingumas reikalavo iš Almos? Kaip vėliau pats Alma mokė: „Niekas nešvarus negali paveldėti Dievo karalystės.“¹⁴ Taigi dalis Almos jausto palengvėjimo pagrįsta tuo, kad, be gailestingumo tarpininkavimo, teisingumas būtų neleidęs jam grįžti gyventi su Dangiškuoju Tėvu.¹⁵

Tačiau, ar Alma savo džiaugsmą sutelkė tik į save – į tai, kad jis išvengė bausmės ir būtent jis galės grįžti pas Tėvą? Žinome, kad Alma taip pat kankinosi dėl tų, kuriuos nuklaidino nuo tiesos.¹⁶ Bet Alma negalėjo išgydyti ir sugrąžinti visų tų, kuriuos nuklaidino. Pats jis negalėjo užtikrinti, kad jie turėtų gerą progą mokytis Kristaus doktrinos ir būtų palaiminti per gyvenimą pagal jos džiaugsmą keliančius principus. Jis negalėjo sugrąžinti tų, kurie galbūt mirė vis dar būdami jo klaidingų mokymų apakinti.

Kaip prezidentas Boidas K. Pakeris kartą mokė: „Štai mintis, kuri išgelbėjo Almą […]: Kristaus Apmokėjimo tikslas yra sugrąžinti tai, ko jūs negalite sugrąžinti, išgydyti žaizdas, kurių jūs negalite išgydyti, ištaisyti tai, ką jūs sulaužėte ir negalite ištaisyti.“¹⁷ Ta džiaugsminga tiesa, kurią „pasigavo“ Almos protas, buvo ne vien tai, kad jis pats gali būti apvalytas, bet ir tai, kad tie, kuriems jis pakenkė, gali būti išgydyti ir padaryti sveiki.

Daugelį metų prieš tai, kai ši raminanti doktrina išgelbėjo Almą, karalius Benjaminas mokė apie Gelbėtojo įvykdytos apmokančiosios aukos teikiamo išgydymo mastą. Karalius Benjaminas pareiškė, kad „Dievo angelas“¹⁸ jam paskelbė „didžiai džiaugsmingą gerąją naujieną“. Viena iš šios gerosios naujienos dalių buvo tiesa, kad Kristus kentės ir mirs už mūsų nuodėmes ir klaidas, kad užtikrintų, jog „žmonių vaikai susilauk[s] teisingo teismo“¹⁹.

Ko tiksliai reikia teisingam teismui? Kitoje eilutėje karalius Benjaminas paaiškino, jog tam, kad užtikrintų teisingą teismą, Gelbėtojo kraujas apmokėjo „nuodėmes tų, kurie yra puolę dėl Adomo prasižengimo,“ ir tų, kurie „mirė, nežinodami Dievo valios jiems, arba kurie nusidėjo to nežinodami“²⁰. Jis mokė, jog teisingam teismui dar būtina, kad „Kristaus kraujas apmok[ėtų]“ mažų vaikų nuodėmes.²¹

Šiose Raštų ištraukose mokoma šlovingos doktrinos: Gelbėtojo apmokančioji auka dovanai išgydo tuos, kurie nusidėjo to nežinodami, kuriems, kaip pasakė Jokūbas, „nėra duota įstatymo“²². Atskaitomybė už nuodėmes priklauso nuo to, kiek esame gavę šviesos, ir yra pagrįsta mūsų gebėjimu naudotis valios laisve.²³ Šią gydančią ir guodžiančią tiesą žinome tik dėl Mormono Knygos ir kitų Sugrąžinimo Raštų.²⁴

Be abejo, kur yra duotas įstatymas, kur žinome Dievo valią, ten esame atskaitingi. Kaip karalius Benjaminas pabrėžė: „Vargas tam, kuris žino, kad maištauja prieš Dievą! Nes išgelbėjimas neateina nė vienam tokiam, nebent per atgailą ir tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi.“²⁵

Tai taip pat geroji Kristaus doktrinos naujiena. Gelbėtojas ne tik išgydo ir sugrąžina tuos, kurie nusideda to nežinodami, bet ir nusidedantiems turimai šviesai siūlo išgydymą su atgailos ir tikėjimo Juo sąlyga.²⁶

Alma turbūt „pasigavo“ abi šias tiesas. Ar Alma iš tiesų būtų jautęs tą, kaip jis apibūdino, „didžiul[į] džiaugsm[ą]“²⁷, jeigu būtų manęs, kad Kristus išgelbėjo jį, bet amžiams pražūtyje paliko tuos, kuriuos jis nuklaidino nuo tiesos? Žinoma, ne. Kad Alma jaustųsi visiškai ramus, tiems, kuriems jis pakenkė, taip pat reikėjo galimybės būti išgydytiems.

Bet kaip tiksliai jie – arba tie, kuriems pakenkėme, – gali būti išgydyti? Nors ne iki galo suprantame tą šventą procesą, per kurį Gelbėtojo apmokančioji auka išgydo ir sugrąžina, tikrai žinome, jog tam, kad užtikrintų teisingą teismą, Gelbėtojas praskins kelią per neišmanymo šabakštynus ir skausmingus kitų žmonių padarytos žalos dyglius.²⁸ Taip Jis užtikrins, kad visiems Dievo vaikams būtų suteikta galimybė be trukdžių rinktis sekti paskui Jį ir priimti didįjį laimės planą.²⁹

Būtent šios tiesos galėjo nuraminti Almą. Ir būtent šios tiesos turėtų didžią ramybę suteikti ir mums. Būdami prigimtiniai vyrai ir moterys visi susiduriame vieni su kitais, o kartais stipriai atsitrenkiame ir padarome žalos. Kaip gali paliudyti bet kuris tėvas, su mūsų klaidomis susijęs skausmas yra ne tik mūsų bausmės baimė, bet baimė, kad galbūt apribojome savo vaikų džiaugsmą ar kaip nors sutrukdėme jiems pamatyti ir suprasti tiesą. Dėl Gelbėtojo apmokančiosios aukos mums duodamas šlovingas pažadas, kad, kiek tai susiję su mūsų, kaip tėvų, klaidomis, Gelbėtojas laiko mūsų vaikus nekaltais ir žada jiems išgydymą.³⁰ Ir nors jie nusidėtų prieš turimą šviesą – ką visi darome, – Jo gailestingumo ranka ištiesta³¹ ir Jis išpirks juos, jeigu tik jie žvelgs į Jį ir gyvens.³²

Nors Gelbėtojas turi galią ištaisyti tai, ko negalime patys, Jis įsako mums atgailauti ir daryti visa, ką galime, kad atlygintume žalą.³³ Mūsų nuodėmės ir klaidos gadina ne tik mūsų santykius su Dievu, bet ir su kitais. Kartais mūsų pastangos išgydyti ir sugrąžinti gali būti vien atsiprašymas, bet kartais nuostoliams padengti gali prireikti ilgų nuolankaus darbo metų.³⁴ Visgi, nuo daugelio savo nuodėmių ir klaidų, mes paprasčiausiai nepajėgūs iki galo išgydyti tų, kuriuos nuskriaudėme. Nuostabus ir ramybę nešantis Mormono Knygos ir sugrąžintosios Evangelijos pažadas – Gelbėtojas ištaisys viską, ką sulaužėme.³⁵ Jis pataisys ir mus, jei tikėdami atsigręšime į Jį ir atgailausime dėl žalos, kurią padarėme.³⁶ Jis duoda šias dovanas, nes visus mus myli tobula meile³⁷ ir įsipareigojo užtikrinti teisingą teismą, kuris vykdo ir teisingumą, ir gailestingumą. Aš liudiju, kad tai tiesa, Jėzaus Kristaus vardu, amen.