2010–2019
Txawm Tsaus Los Tshav Ntuj, tus Tswv Nrog Nraim Kuv!
Kaum Hli Ntuj xyoo 2019 lub Tuam Rooj Sab Laj


11:33

Txawm Tsaus Los Tshav Ntuj, tus Tswv Nrog Nraim Kuv!

Kuv ua tim khawv tias “txawm tsaus los tshav ntuj” los tus Tswv yuav nrog peb nyob, “txoj kev xyiv fab los ntawm Khetos [yuav] kov yeej [peb] tej kev txom nyem.”

Ib zaj nkauj qhuas Vajtswv hais txoj kev thov no hais tias “Txawm tsaus los tshav ntuj, tus Tswv nrog nraim kuv!” Muaj ib lub sij hawm kuv nyob hauv ib lub nyab hoom uas ya nyob ze cua daj cua dub loj. Kuv saib ntawm qhov rais, kuv pom tau ib co huab ntau nyob hauv qab peb. Cov huab ua rau tej duab ci los ntawm lub hnub uas tab tom poob ci ntsa iab heev. Tsis ntev tom qab ntawd, lub nyab hoom nqis mus rau hauv cov huab, thiab peb nyob hauv kev tsaus ntuj nti uas ua rau peb pom tsis tau qhov ci ntsa iab hlo li txawm peb twb pom qhov kaj ntawd ib me pliag ua ntej.

Tej duab tshav ntuj ntawm lub hnub poob
Cov huab dub

Tej zaum muaj cov huab dub hauv peb lub neej thiab, uas ua rau peb pom tsis tau Vajtswv txoj kev kaj thiab ua rau peb xav paub seb puas muaj txoj kev kaj rau peb ntxiv li lawm. Tej huab uas kuv hais txog no yog kev nyuaj siab, kev txhawj xeeb, thiab lwm yam kev mob ntawm yus lub siab. Tej kev mob no hloov peb txoj kev xav txog peb tus kheej, lwm tus, thiab hloov tau peb txoj kev xav txog Vajtswv. Tej kev mob no raug cov poj niam thiab cov txiv neej nyob thoob plaws lub ntiaj teb no.

Ib yam ntxiv uas ua rau peb raug mob yog kev tsis ntseeg uas lwm tus muaj thaum lawv tsis tau raug tej teeb meem no. Ib yam li lwm yam hauv peb lub cev, peb lub hlwb raug mob, raug ntshai thiab raug tej tshuaj tsis sib luag los tau. Thaum twg peb lub hlwb raug mob, peb yuav tsum nrhiav tau Vajtswv txoj kev pab, lwm tus txoj kev pab, thiab cov kws kho mob hlwb txoj kev pab.

“Txhua txhia tus tib neeg—txiv neej thiab poj niam—raug tsim muaj yam ntxwv zoo li Vajtswv. Txhua txhia tus yog nkawm niam txiv saum ntuj ceeb tsheej ib tug tub ntsuj plig los yog ib tug ntxhais ntsuj plig uas nkawd hlub thiab … txhua txhia tus muaj ib tug cwj pwm thiab txoj hmoov los saum ntuj los.” Ib yam li peb Leej Txiv thiab Leej Niam Saum Ntuj thiab peb tus Cawm Seej, peb muaj ib lub cev nqaij daim tawv thiab peb muaj tej kev xav hauv peb nruab siab.

Kuv cov viv ncaus, yeej zoo li ntawd tej lub sij hawm yus muaj kev tu siab los yog kev txhawj xeeb. Kev tu siab thiab kev txhawj xeeb yeej yog tej kev xav hauv yus nruab siab uas ib txwm muaj. Tiam sis, yog tias peb tu siab tsis tseg thiab yog tias peb mob heev ua rau peb txais tsis tau peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej thiab Nws Leej Tub txoj kev hlub thiab tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tej kev tshoov siab, ces tej zaum peb raug mob kev nyuaj siab, kev txhawj xeeb, los yog lwm yam mob ntawm tej kev xav hauv nruab siab.

Kuv tus ntxhais tau sau hais tias: “Muaj ib lub sij hawm … [thaum] kuv tu siab heev txhua lub sij hawm. Kuv yeej xav tias kev tu siab yog ib yam uas ua rau yus txaj muag, thiab yog ib yam uas qhia tias yus tsis muaj zog. Yog li ntawd kuv tsis qhia leej twg txog kuv txoj kev tu siab. … Kuv xav tias kuv tsis tsim nyog hlo li.”

Ib tug phooj ywg tau piav li no hais tias: “Txij thaum kuv yog ib tug me nyuam yaus, kuv twb raug tej kev xav tias kuv tsis muaj kev cia siab, txhua yam tsaus ntuj, kev kho siab, thiab kev ntshai thiab xav tias kuv yog ib tug neeg tsis zoo lawm. Kuv twb ua txhua yam kom npog qhov uas kuv mob heev thiab tsis cia lwm tus xav tias kuv tsis nyob zoo thiab tsis muaj zog.”

Kuv cov phooj ywg, tej no tshwm sim rau peb txhua tus los tau—qhov tseem ceeb yog thaum peb cov ntseeg txoj hau kev zoo siab ris tej nra uas peb tsis tas ris vim peb xav tias peb yuav tsum ua neeg zoo tag nrho tam sim no. Tej kev xav li ntawd ntshe ua rau peb tsis paub xav li cas. Kev ua neeg zoo tag nrho yog ib tug txheej txheem uas peb yuav ua kom tas peb lub neej hauv lub ntiaj teb no thiab yav tom ntej—thiab tsuas ua tau los ntawm Yexus Khetos txoj kev tshav ntuj.

Thaum peb txaus siab hais txog peb tej teeb meem ntawm peb nruab siab, qhia hais tias peb tsis yog neeg tag nrho, ces zoo li peb cia lwm tus qhia txog lawv tej teeb meem. Nyob ua ke peb paub tias muaj kev cia siab thiab peb tsis tas nyob nyuaj siab peb ib leeg xwb.

Kev Cia Siab txog txoj Kev Los Zaum Ob

Vim peb yog Yexus Khetos cov thwj tim, peb twb ua kev khi lus nrog Vajtswv hais tias peb “ib leeg txaus siab ris ib leeg tej nra” thiab “nyuaj siab nrog cov uas nyuaj siab.” Tej zaum peb yuav tsum kawm txog tej yam mob ntawm lub siab, nrhiav tej yam uas pab tau tej teeb meem no, thiab thaum kawg ua rau peb thiab lwm tus los cuag tus Khetos, tus Thawj Kws Kho Mob. Txawm yog peb tsis paub qhov uas lwm tus raug zoo li cas los, yog peb qhia lawv tias peb paub lawv hnov mob tiag tiag ces yog ib yam tseem ceeb kom to taub thiab txais kev kho mob.

Tej lub sij hawm, peb kawm tias yog vim li cas muaj kev nyuaj siab los sis kev txhawj xeeb, tiam sis lwm lub sij hawm tej zaum yuav nyuaj kawm vim li cas muaj tej ntawd. Tej zaum peb lub hlwb raug mob vim muaj kev ntxhov siab los sis kev nkees, uas tej zaum peb pab tau yog tias peb hloov tej yam peb noj, peb txoj kev tsaug zog, thiab kev qoj cev exercise. Lwm lub sij hawm, yuav tsum sib tham nrog cov kws txawj kho mob hlwb los yog noj tshuaj thiab.

Qhov mob puas hlwb los sis qhov mob ntawm yus nruab siab yog tsis txais kev pab kho ntshe yuav ua rau tib neeg xav nyob ib leeg, tsis muaj kev to taub, tsis muaj kev sib raug zoo, ua phem rau yus tus kheej, thiab kev tua yus tus kheej. Kuv paub qhov no, vim kuv txiv twb tua nws tus kheej ntau xyoo tas los. Nws txoj kev tuag ua rau txhua tus xav tsis thoob thiab ua rau kuv tsev neeg thiab kuv lub siab ntais rhe. Twb siv ntau xyoo kom kuv txoj kev nyuaj siab ploj mus, thiab tsis ntev tas los kuv tau kawm tias qhov uas yus sib tham raws li kev tsim nyog txog qhov uas neeg tua lawv tus kheej yeej pab tiv thaiv kom txhob muaj thiab tsis txhawb nqa. Kuv thiaj li tau qhib siab tham txog kuv txiv txoj kev tuag nrog kuv cov me nyuam thiab tau pom tus Cawm Seej txoj kev kho mob uas Nws pub rau ob sab ntawm daim ntaub thaiv.

Muaj ntau tus uas raug kev nyuaj siab uas tsis xav koom nrog cov Neeg Ntseeg vim lawv xav tias lawv tsis haum nrog lawv. Peb pab tau lawv paub tias lawv yeej muaj chaw nrog peb koom ua ke. Yeej yog ib yam tseem ceeb uas peb paub tias kev nyuaj siab tsis yog los ntawm peb tej kev qaug zog, thiab feem ntau tsis yog los ntawm kev txhaum. Kev nyuaj siab “loj tuaj thaum tsis muaj leej twg paub, tiam sis me zuj zus thaum muaj neeg to taub.” Nyob ua ke, peb yuav txawj mus dhau cov huab ntawm txoj kev xav nyob yus ib leeg thiab kev poob ntsej muag yog li ntawd yuav tshem tau kev txaj muag thiab yuav pib txais tau kev kho mob.

Thaum Nws qhuab qhia hauv lub ntiaj teb no, Yexus Khetos tau kho cov neeg mob thiab pab cov txom nyem, tiam sis txhua tus neeg yuav tsum muab siab rau ntseeg Nws thiab ua tej yam kom txais tau Nws txoj kev kho mob. Tej tug neeg tau taug kev mus ntev, lwm tus tau cev tes kos Nws lub tsoos tsho, thiab lwm tus los yuav tsum muaj neeg nqa mus cuag Nws kom thiaj li txais kev kho mob. Hais txog kev kho mob los, peb txhua tus yeej xav tau Nws yom? “Tsis yog peb txhua tus yog neeg thov khawv los?”

Thov kom peb yuav taug tus Cawm Seej txoj kev thiab muaj kev khuv leej ntxiv, tsis txhob txiav txim rau lwm tus, thiab tsis txhob soj ntsuam lwm tus txoj kev txawj hnov tus ntsuj plig. Kev mloog zoo nrog kev hlub yeej yog lub txiaj ntsim zoo tshaj uas peb muab tau, thiab tej zaum peb yuav pab ris tej nra uas ua rau peb cov phooj ywg thiab cov uas peb hlub ua pa tsis taus yog li ntawd, los ntawm peb txoj kev hlub, lawv yuav rov qab hnov tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv thiab pom txoj kev kaj uas los ntawm Yexus Khetos.

Yog nej nyob hauv “kev tsaus ntuj uas muaj huab zig niab” txhua lub sij hawm, cia li tig mus rau Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Tsis muaj dab tsi uas nej raug hauv lub neej no uas yuav hloov qhov tseeb mus ib txhis hais tias nej yog Nws cov me nyuam thiab Nws hlub nej. Cia li nco ntsoov tias Khetos yog nej tus Cawm Seej thiab tus Txhiv Dim, thiab Vajtswv yog nej Leej Txiv. Nkawd to taub. Cia li xav tias Nkawd nyob ze nej, mloog thiab txhawb nqa nej. “[Nkawd] yuav nplij nej lub siab thaum nej raug txom nyem.” Ua txhua yam nej ua tau thiab tso siab rau tus Tswv txoj kev txheej txhoj.

Nej tej teeb meem yeej tsis qhia tias nej yog leej twg, tiam sis tej ntawd yeej pab tau nej. Thaum muaj “ib qho mob” tej zaum nej yuav muaj peev xwm muaj kev khuv leej pab lwm tus tu siab. Raws li tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv coj nej kev, cia li hais txog nej lub neej xwv kom “txhawb pab cov qaug zog, tsa tej tes uas qaug dai ncuv, thiab txheem tej hauv caug uas qaug zog.”

Hais rau peb cov uas tab tom muaj teeb meem los sis txhawb nqa lwm ib tug uas muaj teeb meem, thov kom peb txaus siab ua raws li Vajtswv cov lus txib kom peb thiaj li yuav muaj Nws tus Ntsuj Plig nrog peb nyob tas mus li. Peb yuav tsum ua “tej yam me thiab yooj yim” uas yuav ua rau peb muaj zog ntawm sab ntsuj plig. Zoo li Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson hais tias, “Tsis muaj ib yam dab tsi uas qhib lub ntuj ntau npaum li qhov uas yus muaj kev dawb huv, kev ua tib zoo mloog lus, rau siab nrhiav, niaj hnub nyeem Yexus cov lus hauv Phau Ntawv Maumoos, thiab ib sij mus ua tej hauj lwm hauv lub tuam tsev thiab nrhiav tsev neeg keeb kwm.”

Tus Cawm Seej kho neeg mob

Cia peb nco ntsoov tias peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos, “[tau ris peb] tej kev qaug dag qaug zog, xwv kom nws lub siab thiaj li yuav muaj kev hlub tshua puv nkaus, ntawm sab cev nqaij daim tawv, xwv kom nws yuav paub pab [peb] raws li lawv tej kev qaug dag qaug zog.” Nws tau los kom “nplij cov neeg uas muaj kev lwj siab, … nplij txhua tus uas muaj kev quaj ntsuag; … muab kev zoo siab thiab kev kaj siab pauj kev lwj siab, muab zaj nkauj uas hu qhuas tus Tswv pauj kev txom nyem nyuaj siab.”

Txoj Kev Los Zaum Ob

Kuv ua tim khawv rau nej tias “txawm tsaus los tshav ntuj” los tus Tswv yuav nrog peb nyob, “txoj kev xyiv fab los ntawm Khetos [yuav] kov yeej [peb] tej kev txom nyem,” thiab “twb yog los ntawm txoj kev tshav ntuj peb thiaj tau txais kev cawm seej, tom qab peb tau ua txhua yam uas peb muaj peev xwm ua.” Kuv ua tim khawv tias Yexus Khetos yuav rov qab los rau hauv lub ntiaj teb no “nrog hwj chim kho tau mob nyob hauv nws ob txhais tis.” Thaum kawg, Nws “yuav so [peb] tej kua muag huv tib si mus. … Kev quaj ntsuag … yuav tsis muaj ib zaug li lawm.” Cov uas yuav “los cuag Khetos, thiab … los ua neeg zoo tag nrho vim yog los ntawm nws,” ces “lub hnub yuav tsis poob qho … vim tus Tswv yuav ua lub teeb ci rau [peb] pom kev mus ib txhis, thiab [peb] tej kev nyuaj siab twb yuav xaus.” Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

p51

  1. “Nyob Nrog Nraim Kuv!” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 71.

  2. Thaum peb nyob saum cov huab, peb yeej tsis pom kev tsaus nti nyob ze ze hauv qab, thiab thaum peb nyob nruab nrab ntawm kev tsaus nti ntawd, peb yeej tsis pom lub hnub uas ci ntsa iab nyob ze ze peb sab saud.

  3. Tsev Neeg: Ib zaj Lus Tshaj Tawm rau lub Ntiaj Teb,”Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2017, 145.

  4. “Tus ntsuj plig thiab lub cev ua ke yog tus neeg” (Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 88:15). “Vim nej lub cev yog lub tuam tsev rau nej tus ntsuj plig. Thiab qhov uas nej siv nej lub cev ua li cas yuav hloov nej tus ntsuj plig.” (Russell M. Nelson, “Tej Kev Txiav Txim uas Nyob Mus Ib Txhis,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2013, 107).

  5. Saib, ua piv txwv, Yaxayas 65:19; Lukas 7:13; 3 Nifais 17:6–7; Mauxes 7:28. Qhov uas peb kawm txog peb tej kev xav hauv nruab siab yuav pab peb siv tej ntawd zoo kom hloov los ua neeg zoo li peb tus Cawm Seej, Yexus Khetos.

  6. Saib “Sadness and Depression,” kidshealth.org/en/kids/depression.html.

  7. Hermana Elena Aburto blog, hermanaelenaaburto.blogspot.com/2015/08. Nws kuj sau hais tias:

    “Kev sim siab ntawd ua rau kuv muaj cib fim muab siab rau ntseeg txoj hau kev cawm seej. Vim kuv paub tias kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hlub kuv, thiab Nws muaj ib txoj hau kev rau kuv tus kheej, thiab kuv paub tias Khetos yeej to taub kuv raug xwm txheej dab tsi.”

    “Vajtswv tsis rau txim rau yus thaum yus tsis muaj txuj ci. Nws zoo siab pab yus ua neeg zoo dua thiab hloov siab lees txim. Nws tsis xav tias yus yuav tsum kho txhua yam thaum tib lub sij hawm. Yus tsis tas ua yus ib leeg xwb” (iwillhealthee.blogspot.com/2018/09/).

  8. Kev sau tsab ntawv ntawm tus kheej. Nws kuj sau hais tias: “Kuv tus Cawm Seej txoj Kev Theej Txhoj uas kho tau kuv yeej yog lub hauv paus ntawm kev kaj siab lug thiab kev pov hwm hauv kuv lub neej. Thaum kuv xav tias kuv nyob kuv ib leeg, kuv nco qab hais tias Nws twb raug tej yam ib yam li kuv raug lawm. … Muaj kev cia siab ntau vim kuv paub tias yav tom ntej tom qab kuv muaj ib lub cev sawv rov los uas zoo tag nrho ces yuav tsis raug kev mob kev nkees ntxiv.”

  9. Saib Russell M. Nelson, “Perfection Pending,Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1995, 86–88; Jeffrey R. Holland, “Ua Neeg Zoo Tag Nrho—Thaum Kawg,Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2017, 40–42; J. Devn Cornish, “Kuv Puas Zoo Txaus? Kuv Puas Ua Tau?Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2016, 32–34; Cecil O. Samuelson, “What Does It Mean to Be Perfect?New Era, Ib Hlis Ntuj 2006, 10–13.

  10. Yeej yog ib yam tseem ceeb sib tham nrog peb cov me nyuam, tsev neeg, thiab phooj ywg nyob hauv peb tsev, pawg ntseeg, thiab zej zog txog tej teeb meem no.

  11. Mauxiyas 18:8–9.

  12. Saib Russell M. Nelson, “Jesus Christ—the Master Healer,Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2005, 85–88; Carole M. Stephens, “Tus Thawj Kws Kho Mob,Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2016, 9–12.

  13. Kev paub pom tej lub cim nyob hauv peb tus kheej thiab lwm tus yog ib yam zoo uas pab taus. Peb kuj txawj kawm kom pom tej kev xav uas tsis tsim nyog thiab muab pauv kom muaj tej kev uas tsim nyog thiab pab peb nyob zoo.

  14. Kev nyuaj siab kuj los ntawm tej yam uas hloov zoo hauv lub neej los tau—tej yam xws li kev yug ib tug me nyuam los sis tau ib txoj hauj lwm tshiab—thiab muaj tau thaum twg muaj lub neej zoo.

  15. Saib “Understanding Stress,” Adjusting to Missionary Life (2013), 5–10.

  16. Saib Jeffrey R. Holland, “Zoo Li lub Tais uas Tawg,Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2013, 40.

  17. Saib Dale G. Renlund, “Understanding Suicide” (video), ChurchofJesusChrist.org; “Talking about Suicide” (video), ChurchofJesusChrist.org; Kenishi Shimokawa, “Understanding Suicide: Warning Signs and Prevention,Liahona, Kaum Hli Ntuj 2016, 35–39.

  18. “Yog xav pib txais kev kho mob ces yuav tsum muaj kev ntseeg zoo li ib tug me nyuam ntseeg tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hlub nej thiab tau npaj ib txoj kev kho mob rau nej. Nws Leej Tub uas Nws hlub, Yexus Khetos, tau txo Nws txoj sia kom muab kev kho mob ntawd. Tiam sis tsis muaj ib yam yooj yim uas kho tau qhov mob no, thiab txoj kev zoo mob los yeej yuav tsis yooj yim. Kev zoo mob nyob ntawm qhov uas peb muaj kev ntseeg Yexus Khetos heev thiab ntseeg tias Nws txawj kho txhua yam mob” (Richard G. Scott, “To Heal the Shattering Consequences of Abuse,Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2008, 42). Thaum muaj ib qho teeb meem, peb yeej xav kho qhov teeb meem ntawd. Tiam sis, peb tsis tas kho txhua yam teeb meem ntawm peb tus kheej los yog lwm tus. Peb tsis tas ua txhua yam peb tus kheej xwb. Twb muaj ntau zaus hauv kuv lub neej uas kuv thov cov kws kho mob puas hlwb pab kuv thaum muaj tej xwm txheej nyuaj heev.

  19. Saib Yauhas 9:1–7.

  20. Jane Clayson Johnson, Silent Souls Weeping (2018), 197.

  21. Saib Mathais 9:2–7, 20–22; 14:35–36; Malakaus 1:40–42; 2:3–5; 3 Nifais 17:6–7.

  22. Mauxiyas 4:19; kuj saib Jeffrey R. Holland, “Tsis Yog Peb Txhua Tus Yog Neeg Thov Khawv Los?Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2014, 40–42.

  23. Saib Loos 2:19; 13:12; kuj saib Jeffrey R. Holland, “Come unto Me” (Brigham Young University kev sib ntsib hawm Vajtswv, Peb Hlis Ntuj 2, 1997), speeches.byu.edu.

  24. 1 Nifais 8:23; kuj saib 1 Nifais 12:4, 17; 3 Nifais 8:22.

  25. Saib Phau Ntawv Nkauj 82:6; Loos 8:16–18; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 24:1; 76:24; Mauxes 1:1–39.

  26. Saib Adjusting to Missionary Life, 20; kuj saib Mikhas 7:8; Mathais 4:16; Lukas 1:78–79; Yauhas 8:12.

  27. Yakhauj 3:1; kuj saib Efexus 5:8; Kaulauxais 1:10–14; Mauxiyas 24:13–14; Amas 38:5. Nyeem koj tus yawg suab txoj koob hmoov los sis thov kom txais koob hmoov pov thawj hwj kom koj thiaj hnov tau thiab nco ntsoov tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hlub koj npaum li cas thiab xav foom koob hmoov rau koj.

  28. Saib 2 Kauleethaus 4:16–18; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 121:7–8, 33; 122:5–9.

  29. 2 Kauleethaus 12:7.

  30. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 81:5; kuj saib Yaxayas 35:3.

  31. Saib Maulaunais 4:3; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 20:77.

  32. Amas 37:6.

  33. Russell M. Nelson, “Kev Tshwm Sim rau lub Koom Txoos, Kev Tshwm Sim rau Peb lub Neej,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2018, 95.

  34. Amas 7:12; kuj saib Yaxayas 53:4; 2 Nifais 9:21; Mauxiyas 14:4.

  35. Yaxayas 61:1–3; kuj saib Lukas 4:18.

  36. Amas 31:38; kuj saib Amas 32:43; 33:23.

  37. 2 Nifais 25:23.

  38. Malakis 4:2; 3 Nifais 25:2.

  39. Tshwm Sim 21:4.

  40. Maulaunais 10:32.

  41. Yaxayas 60:20.