2010–2019
Sib Koom Ib lub Siab
Plaub Hlis Ntuj Xyoo 2018


10:20

Sib Koom Ib lub Siab

Yuav kom peb mus cuag tau peb tej chaw zoo tshaj plaws, peb ib leeg xav tau ib leeg, thiab peb yuav tsum sib koom ua ib lub siab.

Ib tug kab uas zoo tshaj plaws yog tus npauj npaim. Thaum peb mus xyuas Mev Teb mus saib kuv tus txiv tsev neeg rau thaum lub caij Christmas, peb mus saib ib qho chaw uas pov hwm li 1 lab tus npauj npaim nyob rau thaum caij ntuj no. Qhov no yog ib qho zoo tshaj plaws uas kuv tau pom thiab ua rau peb xav txog qhov piv txwv txog txoj kev sib koom ua ib lub siab thiab kom ua raws li tej kev cai saum ntuj ib yam li tej ua Vajtswv tau tsim.

Tus npauj npaim no
Ib pawg npauj npaim ua ke

Cov npauj npaim txawj nhriav kev heev. Lawm siv lub hnub taw kev seb lawv yuav tsum mus rau sab twg. Txhua lub caij nplooj ntoo hlav lawv ya tau ntau phav mais ntawm Mev teb mus rau Canada teb, thiab txhua lub caij nplooj ntoo zeeg lawv ya rov qab mus rau lawv thaj tsam chaw hauv Mev teb. Lawv ua li no ib xyoos dhau ib xyoos, maj mam ya mus xwb. Thaum lawv ya mus ya los, thaum yav tsaus ntuj lawv sib ntsauv ua ke ntawm ib tsob ntoo es thiaj li pov hwm tau lawv ntawm kev no thiab tej yam kab uas nrhiav lawv noj.

Kev siv koob xoo tau ib pawg npauj npaim
Lwm txoj kev siv koob xoo tau ib pawg npauj npaim

Ib pawg npauj npaim hu ua lub kaleidoscope, uas yog ib lub koob xoo uas pom tau ntau yam xim. Qhov ntawd puas yog ib qho zoo nkauj heev mas? Txhua tus npauj npaim uas nyob hauv ib qho kaleidoscope yeej nyias txawv nyias, tiam sis zoo li lawv tsis khov tab sis mas tus uas Tsim lawv ua tau kom lawv ciaj, ya tau, ua tau npauj npaim ntxiv, thiab pab tseb noob thaum lawv ya ib lub paj dhau ib lub. Txawm tias lawv nyias txawv nyias los lawv rau siab sib pab kom lub ntiaj teb no zoo nkauj thiab vam meej.

Ib yam li cov npauj npaim no, peb taug ib txoj kev rov qab mus rau peb lub tsev saum ntuj ceeb tsheej, uas nyob ntawd peb yuav ntsib peb Niam Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Ib yam li cov npauj npaim, peb kuj muaj hwj chim uas pab peb mus rau ub rau no hauv peb lub neej kom “ua txhua yam raws li lub hom phiaj uas tau tsim [peb].” Ib yam li lawv, yog peb sib koom siab ua ke, tus Tswv yuav pov hwm peb “ib yam li tus poj qaib hwj nws cov me nyuam qaib nrog nws ob phab tis” thiab yuav ua kom peb ua zoo li lub koob xoo uas pom tau ntau yam xim kaleidoscope no.

Cov me tub me nyuam, cov tub hluas ntxhais hluas, cov viv ncaus thiab nus, peb taug txoj kev no ua ke. Yuav kom peb mus cuag tau peb tej chaw zoo tshaj plaws, peb ib leeg xav tau ib leeg, thiab peb yuav tsum sib koom ua ib lub siab. Tus Tswv qhia peb hais tias, “Cia li ua ib lub siab; thiab yog nej tsis ua li lub siab ces nej tsis yog kuv li.”

Yexus Khetos yog tus yam ntxwv zoo txog txoj kev nrog Nws Leej Txiv sib koom siab. Nkawd sib koom siab, muaj tib txoj kev hlub thiab tib txoj hauj lwm, uas “Leej Tub lub siab nyiam raug nqos mus rau ntawm Leej Txiv lub siab nyiam.”

Peb yuav tsum ua li cas es peb thiaj li yuav ua tau raws li tus Tswv tus yam ntxwv uas Nws koom siab nrog Nws Txiv thiab kom peb sib koom siab nrog Nkawd thiab nrog peb sawv daws?

Muaj ib tug qauv zoo heev nyob rau hauv phau Tes Hauj Lwm 1:14. Peb nyeem hais tias, “[Cov txiv neej] tuaj ua ke sib koom siab taij thiab thov Vajtswv, nrog cov poj niam.”

$Kuv xav tias cov lus “sib koom siab” tshwm ob peb zaug hauv Phau Ntawv Tes Hauj Lwm, thaum peb nyeem seb Yexus cov neeg ua dab tsi tom qab Nws rov qab mus rau saum ntuj ceeb tsheej tom qab Nws sawv rov qab los, thiab tej koob hmoov uas lawv tau vim tej yam uas lawv ua lawm. Tseem ceeb heev uas peb pom tib tug txheej txheem ntawd nrog cov uas ntseeg nyob rau hauv teb chaws Amelikas thaum tus Tswv los saib thiab txhawb pab lawv thiab. “Sib koom siab” txhais tau tias sib haum, ua ua ke, thiab ua tag nrho ua ke.

Ob peb yam uas ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg ua ua ke hauv ob qhov chaw tib si yog hais lus tim khawv txog Yexus Khetos, kawm Vajtswv cov lus ua ke, thiab zoo siab hlo muaj kev hlub ib leeg txhawb pab ib leeg.

Tus Tswv cov neeg muaj tib lub hom phiaj ntawm kev hlub, sib hlub, thiab tej hauj lwm. Lawv paub tias lawv yog leej twg, lawv paub tias lawv yuav tsum ua dab tsi, thiab lawv ua tej no nrog kev hlub rau tus Tswv thiab ib leeg rau ib leeg. Lawv zoo li cov xim hauv lub kaleidoscope sib koom ua ib lub siab mus lawm tom ntej.

Tej koob hmoov uas lawv tau txais yog hnov tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv puv npo, lawv pom kiag tej txuj ci ib ncig lawv, lub Koom Txoos tau loj hlob tuaj, lawv tsis muaj kev sib cav sib ceg, thiab tus Tswv foom koob hmoov rau lawv hauv txhua yam.

Peb xav tias vim li no lawv thiaj sib koom ua tau ib lub siab vim lawv paub tus Tswv kiag. Lawv nyob ze Nws, thiab lawv pom Nws ua Nws tej hauj lwm, tej txuj ci ua Nws tau ua, thiab pom Nws Sawv Rov Qab Los. Lawv tau pom thiab kov Nws cov caws pliav hauv nws ob txhais tes thiab ko taw. Lawv paub tseeb hais tias Nws yog tus Mexiyas, tus Txhiv Dim rau lub ntiaj teb. Lawv paub hais tias “Nws yog lub hauv paus ntawm tag nrho kev kho mob, kev kaj siab lug, thiab kev vam meej mus ib txhis.”

Txawm tias peb tsis tau pom kiag los peb tus Cawm Seej nrog peb qhov muag kiag, los peb paub tau tias Nws muaj txoj sia nyob. Thaum peb txav los ze Nws, thaum peb nrhiav lus tim khawv los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv txog Nws txoj hauj lwm, peb yeej yuav to taub peb lub hom phiaj zoo me ntsis; Vajtswv txoj kev hlub yuav nyob hauv peb tej siab; peb yuav xav ua lub koob xoo uas pom ntau yam xim nrog peb tsev neeg, pawg ntseeg, thiab tej zej zog; thiab peb ib leeg yuav txhawb pab ib leeg “ua tej kev tshiab uas zoo dua.”

Muaj tej txuj ci tseem ceeb thaum Vajtswv cov me nyuam mloog tus Ntsuj Plig ib leeg ncav tes mus pab ib leeg.

Pom neeg tuaj cawm cov uas raug dej nyab

Peb hnov ntau zaj dab neeg txog kev hlub uas zej zog sib pab sib hlub thaum muaj teeb meem loj. Piv xam hais tias, thaum lub zos Houston raug dej nyab xyoo tas los no, lawv tso lawv tej kev xav tseg es cia li mus pab cawm tib neeg. Ib tug thawj tswj hwm rau pawg txwj laug xa xov rau cov zej zog, ces nrhiav tau 77 lub nkoj sai heev. Cov neeg cawm dim mus rau cov zej zog uas raug qhov teeb meem thiab thauj ib tse neeg zuj zus los rau peb tej tsev sib ntsib, kom lawv tau so thiab tau kev pab uas lawv xav tau. Cov mej zeej thiab cov uas tsis yog mej zeej, tau ua hauj lwm ua ke rau tib lub hom phiaj.

Cov tub txib qhia lus Mev

Hauv Santiago, Chile, ib tug thawj tswj hwm ntawm lub Koom Haum Niam Tsev xav pab cov neeg poob teb chaws Haiti hauv nws koog zej zog. Nws nrog nws cov thawj coj hauv lub pov thawj hwj sib tham, nws thiab lwm cov thawj coj tau ntaus tswv yim qhia lus Mev rau neeg poob teb chaws Haiti, kom pab tau lawv haj yam nyob zoo hauv lawv qhov chaw tshiab no. Txhua hnub Saturday sawv ntxov, cov tub txib nrog lawv sib sau ua ke kawm ntawv. Txoj kev sib koom tes pab ua ke hauv lub tsev ua ib qho piv txwv txog ntau yam neeg sib koom siab ua ib lub siab sib pab.

Cov neeg tuaj pab pub dawb hauv Mev teb

Hauv Mev teb, ob peb pua tus mej zeej tau mus pab ntau xuab moos rau thaum muaj av qeeg ob zaug. Lawv nqa cuab yeej, tej tshuab, thiab lawv txoj kev hlub rau lawv tej zej zog. Thaum sawv daws sib sau ua ke hauv lub tsev sib ntsib tham seb yuav ua dab tsi, tus hau zos rau lub nroog Ixhuatán pib los kua muag vim nws pom “Khetos txoj kev hlub dawb paug” tshwm ntawd.

Tus Tswv tau muab cib fim rau peb sib tham ua ke txhua lub hli hauv peb tej pawg pov thawj thiab Koom Haum Niam Tsev, kom peb thiaj li sib pab hauv peb pawg ntseeg ua ib lub koob xoo uas pom ntau yam xim hauv peb pawg ntseeg—hauv ib qho chaw uas peb sawv daws sib haum sib pab.

Txhua txoj kev uas peb taug yeej txawv, tiam sis peb yeej taug ua ke. Tej kev uas peb taug tsis yog seb peb tau ua dab tsi los sis seb peb tau mus qhov twg lawm; yog seb peb yuav tab tom sib koom siab ua ke mus qhov twg thiab tab tom yuav ua dab tsi. Thaum tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv coj peb tej kev sib tham, peb yeej pom peb nyob qhov twg thiab seb peb yuav tsum mus qhov twg. Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv pab peb pom tej yam uas tib neeg qhov muag pom tsis tau, vim “kev tshwm sim nyob ntawm peb ib ncig,” thiab yog peb muaj tej kev tshwm sim no los sib ntxiv ua ke ces peb haj yam yuav pom ntau ntxiv.

Thaum peb sib koom ua ib lub siab, peb yuav tsum ua li tus Tswv lub siab nyiam; peb yuav tsum xav ua vim peb hlub tus Tswv thiab peb cov zej zog; thiab peb yuav tsum xav “rau siab ua,” kom peb thiaj li npaj tau kev rau peb tus Cawm Seej rov qab los muaj yeeb koob. Peb tsuas muaj cuab kav ua li no yog peb “sib koom siab xwb.”

Ib yam li cov npauj npaim, cia peb rau siab muaj ib lub hom phiaj rau peb txoj kev, nrog tej yam uas peb muaj thiab ua tau, rau siab ntso ua kom lub ntiaj teb no zoo nkauj thiab vam meej—ib ruam zuj zus thiab sib koom siab ua raws nraim li Vajtswv cov lus txib.

Peb tus Tswv Yexus Khetos tau cog lus hais tias thaum peb sib sau ua ke los ntawm Nws lub npe, Nws yeej nyob ze peb. Kuv hais lus tim khawv hais tias Nws muaj txoj sia nyob thiab Nws tau sawv rov qab los rau ib lub sij hawm sawv ntxov thiab zoo nkauj li tag kis no. Nws yog tus Npauj Npaim zoo tshaj, “tus Vaj Ntxwv ntawm cov vaj ntxwv, thiab tus Tswv rau cov tswv.”

Thov kom peb ua ib siab nrog Leej Txiv thiab Nws Tib Leeg Tub, thaum peb tau tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv txoj kev cob qhia, kuv thov li no los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib Anplaham 3:26; 4:7, 9–12, 15, 18, 21, 24–25.

  2. Ib qho tseeb txog cov npauj npaim yog qhov uas lawv siv peb tiam neeg thiaj mus rau pem qaum teb hauv Canada teb. Tiam sis, ib “tiam neeg zoo” mus nram qab teb rau Mev teb xwb, nyob lub caij no, thiab mus theem thib ib yuav rov qab mus pem qaum teb. (Saib “Flight of the Butterflies” [vis dis aus, 2012]; “‘Flight’: A Few Million Little Creatures That Could,” WBUR News, Cuaj Hli Ntuj hnub tim 28, 2012, wbur.org.)

  3. Saib “Why Do Monarchs Form Overnight Roosts during Fall Migration?” learner.org/jnorth/tm/monarch/sl/17/text.html.

  4. Saib “What Is a Group of Butterflies Called?” amazingbutterflies.com/frequentlyaskedquestions.htm; kuj saib “kaleidoscope,” merriam-webster.com. Kaleidoscope los ntawm lus Kilis kalos (“zoo nkauj”) thiab eidos (“yam ntxwv”).

  5. Saib “Tsev Neeg: Ib Zaj Lus Tshaj Tawm rau lub Ntiaj Teb,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2017, 145.

  6. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 88:19; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 88:25.

  7. Saib Mauxiyas 18:21.

  8. 3 Nifais 10:4.

  9. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 38:27.

  10. Mauxiyas 15:7.

  11. Tes Hauj Lwm 1:14; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  12. Ib txhia yam uas ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg tau ua hauv Yeluxalees: xaiv ib tug Thwj Tim tshiab thiab xya tus txiv neej ncaj nees, thiab tau txhawb pab lawv (saib Tes Hauj Lwm 1:26; 6:3–5); sib sau ua ke thaum hnub Pentekoos (saib Tes Hauj Lwm 2:1); ua tim khawv txog Yexus Khetos (saib Tes Hauj Lwm 2:22–36; 3:13–26; 4:10, 33; 5:42); hu tib neeg los hloov siab lees txim thiab muab lawv ua kev cai raus dej (saib Tes Hauj Lwm 2:38–41); pheej ua phooj ywg thiab ntais mov mog, thiab thov Vajtswv (saib Tes Hauj Lwm 2:42); nyob ua ke thiab muaj txhua yam kom sib txig (saib Tes Hauj Lwm 2:44–46; 4:34–35); mus rau lub tuam tsev (saib Tes Hauj Lwm 2:46); noj mov muaj kev zoo siab thiab sib koom tib lub siab (saib Tes Hauj Lwm 2:46); qhuas Vatjswv thiab nrog lwm tus neeg sib raug zoo (saib Tes Hauj Lwm 2:47); muaj kev ntseeg mloog lus (saib Tes Hauj Lwm 6:7); tau thov Vatjswv tsis tu tsis tseg thiab qhuab qhia txoj lus (saib Tes Hauj Lwm 6:4). Ib txhia yam uas ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg tau ua hauv Amelikas teb: qhia Khetos txoj moo zoo (saib 3 Nifais 28:23); tsim Khetos lub koom txos (saib 4 Nifais 1:1); muab neeg ua kev cai raus dej (saib 4 Nifais 1:1); txhua tus txiav neej ua ncaj rau lwm tus neeg (saib 4 Nifais 1:2); muaj txhua yam kom sib txig (saib 4 Nifais 1:3); rov qab ua cov nroog (saib 4 Nifais 1:7–9); tau sib yuav (saib 4 Nifais 1:11); tau ua raws li tej lus txib uas lawv txais los ntawm tus Tswv (saib 4 Nifais 1:12); pheej yoo mov thiab thov Vajtswv (saib 4 Nifais 1:12); ib sij sib sau ua ke thiab hnov tus Tswv txoj lus (saib 4 Nifais 1:12).

  13. Ib txhia koob hmoov uas ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg tau txais hauv Yeluxalees: lawv muaj tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv puv npo (saib Tes Hauj Lwm 2:4; 4:31); lawv txawj hais lwm yam lus thiab qhia kev tshem sim thiab hais Vajtswv tej hauj lwm zoo (saib Tes Hauj Lwm 2:4–18); cov Thwj Tim uas ntau yam txuj ci thiab cim qhia (saib Tes Hauj Lwm 2:43); muaj tej txuj ci (saib Tes Hauj Lwm 3:1–10; 5:18–19; 6:8, 15); coob leej tuaj koom lub Koom Txoos (saib Tes Hauj Lwm 2:47; 5:14). Ib txhia koob hmoov uas ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg tau txais hauv Amelikas teb: tib neeg los ntseeg tus Tswv (saib 3 Nifais 28:23; 4 Nifais 1:2); ib tiam neeg tau koob hmoov (saib 3 Nifais 28:23); tsis muaj kev sib cav sib ceg thiab kev tsis sib haum hauv lawv (saib 4 Nifais 1:2, 13, 15, 18); tsis muaj cov nplua nuj thiab cov pluag (saib 4 Nifais 1:3); lawv puav leej muaj kev ywj siab thiab tau txais lub ntuj tej khoom plig (saib 4 Nifais 1:3); muaj kev thaj yeeb hauv thaj av (saib 4 Nifais 1:4); muaj tej txuj ci loj (saib 4 Nifais 1:5, 13); Tus Tswv pab lawv muaj kev vam meej (saib 4 Nifais 1:7, 18); lawv txawm muaj zog, tau loj hlob tuaj sai heev, thiab tau ua ncaj thiab neeg zoo nkauj (saib 4 Nifais 1:10); lawv muaj hmoov vim tus Tswv tau cog lus ntau rau lawv (saib 4 Nifais 1:11); “tsis muaj kev sib cav sib ceg rau hauv thaj av, vim yog Vajtswv txoj kev hlub uas tau nyob hauv cov neeg tej siab” (4 Nifais 1:15); “tsis muaj tej kev xav tau luag tug, los sis tej kev sib cav sib ceg, los sis tej kev sib thab, los sis tej kev ua niam ntiav, los sis tej kev dag, los sis tej kev tua neeg, los sis ib yam kev xav sib daj sib deev li” (4 Nifais 1:16); “tsis muaj tej tub sab, los sis tej neeg tua neeg, thiab twb tsis muaj Neeg Lamas, los sis ib yam npe lawm ib pab; tiam sis lawv tsuas ua ib pab, Khetos cov me nyuam, thiab cov uas tau Vajtswv lub nceeg vaj ua lawv tug” (4 Nifais 1:17); tus Tswv foom koob hmoov rau lawv ua txhua yam (saib 4 Nifais 1:18).

  14. Jean B. Bingham, “Nej Yuav Zoo Siab Kawg Nkaus Li,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj

  15. Saib 4 Nifais 1:15.

  16. Jeffrey R. Holland, “Emissaries to the Church,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2016, 62.

  17. Maulaunais 7:47.

  18. Neil L. Andersen, nyob hauv “Auxiliary Panels Use New Training Library,” Liahona, Plaub Hlis Ntuj 2011, 76.

  19. Saib Mathais 22:37–40.

  20. Yakhauj 5:61.

  21. Saib Mathais 18:20.

  22. 1 Timautes 6:15.