„Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti“

Gelbėtojas dalyvauja mūsų mirtingojo gyvenimo kelionėje. […] Savo tyra meile ir gailestingumu Jis vėl ir vėl mus palaiko, kai susiduriame su gyvenimo netikėtumais. […]

Ši meilė akivaizdi, kai palaikome vieni kitus Jo darbe.

Visuotinėje konferencijoje mes palaikome savo dabartinį pranašą, Pirmąją Prezidentūrą, Dvylikos Apaštalų Kvorumą, visuotinius įgaliotinius ir Bažnyčios pareigūnus. Palaikyti reiškia pakelti kitus žmones, skirti jiems savo dėmesį, išlaikyti jų pasitikėjimą, veikti pagal jų žodžius. Jie kalba įkvėpti Viešpaties; jie supranta dabartines problemas, moralinį visuomenės nuosmukį ir vis didėjančias priešininko pastangas sužlugdyti Tėvo planą. Pakeldami ranką, mes įsipareigojame palaikyti [juos] ne tik tą akimirką, bet ir kasdieniame gyvenime. […]

Viešpaties šviesą pakeliame, kai tvirtai laikomės sudarytų sandorų ir remiame dabartinį pranašą, kai jis kalba Dievo žodžius. […]

Palaikyti pranašą yra šventas darbas. Mes nesėdime ramiai, bet aktyviai jį giname, sekame jo patarimais, mokome jo žodžių ir meldžiamės už jį. […]

Broliai ir seserys, mums reikia daugiau pakylėti ir mažiau murmėti, labiau remti Viešpaties žodį, Jo kelius ir Jo pranašą. […]

Palaikydami savo pranašą, paliudijame, kad jis yra pašauktas mūsų Gelbėtojo, kuris yra „pasaulio šviesa“.