2024 m. dvasinės valandėlės
Išbandymų ištvėrimas


7:57

Išbandymų ištvėrimas

Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems

2024 m. vasario 18 d., sekmadienis

Vyresnysis Ulisis Soaresas. Labai gerai. Ačiū. Dabar pažiūrėkime į klausimus, susijusius su „išbandymų ištvėrimu“.

GANA – 7 KLAUSIMAS

Vyresnysis Soaresai, norėčiau sužinoti, kodėl visada nelengva, kai reikia panaudoti tikėjimą sunkiais laikais.

KONSEPSJONAS, ČILĖ – 8 KLAUSIMAS

Sveiki, vyresnysis Soaresai. Mano klausimas yra toks: kaip padėtumėte žmogui, kuris tiek daug iškentė savo gyvenime, kad atrodo, jog niekada nėra gavęs Jėzaus Kristaus evangelijos palaiminimų?

BILBAO, ISPANIJA – 2 KLAUSIMAS

Vyresnysis Soaresai, Bažnyčioje turime vertų jaunų žmonių, kurie tarnavo misijoje ir kurie toliau tarnauja Bažnyčioje ir bendruomenėje. Tačiau nepaisant jų tarnystės jie nemato pažadėtų palaiminimų. Ką pasakytumėte tiems jauniems žmonėms, kurių kelias čia žemėje nebuvo toks palaimingas, kaip jiems buvo žadėta?

Vyresnysis Soaresas. Labai ačiū už šiuos nepaprastus klausimus. Na, tarp daugelio iš mūsų vyrauja klaidingas supratimas, kad jei iš visų jėgų stengsimės sekti Viešpaties valia, gyvendami teisiai, tai mums nenutiks nieko bloga. Kai prieš gyvenimą žemėje priėmėme mūsų Dangiškojo Tėvo planą, žinojome, kad savo mirtingojo gyvenimo kelionėje patirsime džiaugsmą, o taip pat ir išbandymus bei sunkumus. Tų kartais sunkių aplinkybių patyrimas yra mūsų mokymosi proceso dalis, kad galėtume pasiruošti grįžti savo Dangiškojo Tėvo akivaizdon. Tiesa ta, kad patirsime priešingybę savo gyvenime, nepriklausomai nuo to, kokie teisūs esame. Kita vertus, gerų poelgių pasekmės tikrai ateis, bet kartais tai nebus iš karto. Tie palaiminimai gali ateiti pagal kitokį tvarkaraštį nei mūsų, ir pagal valią Tėvo, kuris pagal savo išmintį ir visažinystę žino, ko mums reikia ir kas mums yra geriausia šiame gyvenime.

Tad vienas svarbiausių dalykų, kurį galime padaryti, kuomet susiduriame su nepalankiomis aplinkybėmis mirtingajame gyvenime, tai atgręžti savo širdį į Viešpatį ir pasitikėti Juo. Tai darydami ne tik rasime ieškomos paguodos, bet taip pat įgysime stipresnį tikėjimą ir liudijimą apie Gelbėtoją ir Jo apmokėjimą. Kristus iškentė visokius skausmus, suspaudimus ir gundymus, kad galėtų prisipildyti gailestingumo ir sužinotų, kaip pagelbėti mums mūsų silpnybėse. Gelbėtojas gali, geriau už bet ką kitą, išgydyti bet kokių sunkių mirtingojo gyvenimo aplinkybių padarinius. Tam tikrais atvejais mes ne iš karto būsime fiziškai išgydyti nuo mūsų skausmo ir ligų, bet galime būti dvasiškai išgydyti gaudami stiprybės, supratimo ir kantrybės, kad neštume ant mūsų uždėtas naštas. Kai atgręšime savo širdį į mūsų Gelbėtoją, Jis darys stebuklus mūsų gyvenime.

Kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tai, kad galime žiūrėti į savo sunkumus ir išbandymus kaip į galimybes augti, o ne leisti sau jaustis jų prislėgtiems. Užtikrinu jus, mano draugai, kad taip elgdamiesi galime parodyti Viešpačiui ir sau, kad galime ir norime daryti viską, ką Viešpats mums įsakė, ir, nepaisydami aplinkybių, priartėti prie amžinai vertingų dalykų. Jis žino, kad galime daryti sunkius dalykus! Jis suteikia mums daug galios.

Kaip mokė vienas iš Dvylikos sugrąžinimo apaštalų, vyresnysis Orsonas F. Vitnis: „Joks mūsų patiriamas skausmas ar išbandymai nepraeina veltui. Tai padeda mums lavinti ir išsiugdyti tokias savybes kaip kantrybė, tikėjimas, dvasios tvirtumas ir nuolankumas, […] [ir] kai kantriai tai ištveriame, ugdo mūsų charakterį, apvalo mūsų širdį, praplečia mūsų sielą, daro mus švelnesnius ir maloningesnius, vertesnius vadintis Dievo vaikais. […] Būtent per sielvartą ir kentėjimus, triūsą ir negandas mes įgyjame išsilavinimą, kurio čia atėjome įgyti.“

Mano draugai, kantrybės ugdymas padeda mums į gyvenimą pažvelgti iš amžinosios perspektyvos ir tai tampa gydančiąja įtaka mūsų sielai. Mokydamiesi iš savo patirties, galime įgyti empatijos ir užuojautos kitiems ir galime padėti jiems sunkiomis akimirkomis.

Brangioji, ar norėtum pakomentuoti šį svarbų klausimą?

Sesuo Rosana Soares. Taip, brangusis. Yra žmonių, kurie skirtingai reaguoja į tuos pačius iššūkius ar nuolatines kančias.

Kai kurie mano, kad yra gryninami mūsų Aukščiausiojo Kūrėjo, kuris yra mūsų Dievas, rankose. Kiti mano, kad Viešpats juos pamiršo ir visada tokiomis aplinkybėmis klausia: „Kodėl?“ Kiti elgiasi kantriai su tikėjimu į Jėzų Kristų ir geba matyti bei priimti Viešpaties valią, padedančią jiems dvasiškai išgydyti savo sielą. Esame čia žemėje, kad mokytumės ir augtume. Po truputį matysime savo pastangų vaisius; tiesiog turime toliau eiti ir būti kantrūs. Niekada nebuvo lengva, todėl ir turime savo Gelbėtoją Jėzų Kristų!

Vyresnysis Soaresas. Ačiū, brangioji. Labai įžvalgūs komentarai.

Kai kurie mūsų iššūkiai yra mirtingojo gyvenimo sąlygų pasekmė, ir jie nesitęs kitame gyvenime. Šiandien galbūt negalėsime tinkamai suvokti visų savo iššūkių priežasčių ar galimybių, kurias jie suteiks mums augti. Jei kantriai ištversime teisume, Viešpats mums gali apreikšti didesnį mūsų išbandymų ir jų paskirties mūsų gyvenime supratimą.

Išnašos

  1. Žr. Almos 7:11–12.

  2. Kaip citavo Spenseris V. Kimbolas leidinyje Faith Precedes the Miracle (1972), 98. Taip pat Brigamas Jangas mokė: „Kiekvienas jūsų ištvertas išmėginimas ir patyrimas yra būtinas jūsų išgelbėjimui“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 262).