Jėzaus Kristaus Bažnyčia atkurta
Šiandien visi gali mėgautis Jėzaus Kristaus Bažnyčios Žemėje teikiamais palaiminimais.
Jėzus Kristus įkūrė savo Bažnyčią
- Pagrindinė Jėzaus Kristaus žemiškosios tarnystės dalis buvo Bažnyčios organizavimas.
- Jis pašaukė dvylika apaštalų mokyti ir skleisti evangeliją.
- Jis apaštalams suteikė įgaliojimą veikti Dievo vardu, tai yra kunigystę (žr.
Mato 10:1-10 ).
- Kai Jėzus buvo nukryžiuotas, Jo apaštalai susidūrė su nuomonių skirtumais ir persekiojimu, dėl kurio dauguma jų buvo nužudyti.
- Kai kurie žmonės piktnaudžiavo religija, kad sustiprintų savo valdžią, arba susiskaldė į naujas sektas, kurios klaidingai aiškino Gelbėtojo mokymus.
- Laikui bėgant kunigystė buvo paimta iš žemės ir daugelis svarbių tiesų buvo prarastos.
- XVI amžiuje žmonės, pavyzdžiui, Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas pastebėjo netobulą krikščionybės būseną ir bandė reformuoti egzistuojančias bažnyčias.
- Buvo suorganizuota daug naujų religijų, nuoširdžiai stengiantis sekti Jėzumi Kristumi ir Jo autentiškais mokymais.
- Deja, šioms religijoms trūko Dievo kunigystės įgaliojimo vykdyti tokias apeigas kaip krikštas ar Viešpaties vakarienės sakramentas.
Kad ir kiek pastangų buvo įdėta protestantų reformacijos metu, reikėjo visiško atkūrimo, kuriam vadovautų Dievo išrinktas pranašas.
Šiam atkūrimui atėjo laikas 1820 metais, kai 14-metis berniukas vardu Džozefas Smitas, kaip jis pats sakė, pradėjo „didžiai nerimauti“ dėl savo sielos gerovės ir dėl to, prie kurios bažnyčios jis turėtų prisijungti (žr.Džozefo Smito – Istorijos 1:8 ).
Vieną dieną studijuodamas Bibliją, Džozefas perskaitė: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo 1:5).
Ši Raštų ištrauka smarkiai paveikė Džozefą ir paskatino jį susirasti tylią giraitę, kurioje jis iš visos širdies meldė Dievo nurodymų. Jis taip aprašė tai, kas įvyko vėliau:
Šiam atkūrimui atėjo laikas 1820 metais, kai 14-metis berniukas vardu Džozefas Smitas, kaip jis pats sakė, pradėjo „didžiai nerimauti“ dėl savo sielos gerovės ir dėl to, prie kurios bažnyčios jis turėtų prisijungti (žr.
Vieną dieną studijuodamas Bibliją, Džozefas perskaitė: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo 1:5).
Ši Raštų ištrauka smarkiai paveikė Džozefą ir paskatino jį susirasti tylią giraitę, kurioje jis iš visos širdies meldė Dievo nurodymų. Jis taip aprašė tai, kas įvyko vėliau:
„Virš savo galvos išvydau šviesos stulpą, skaistesnį už saulę, kuris tolygiai leidosi, kol nusileido ant manęs. […] Kai šviesa buvo ant manęs, pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:16–17 ).
Džozefui Smitui pasirodė Dievas Tėvas bei Jo Sūnus Jėzus Kristus ir pasakė, kad jo nuodėmės atleistos ir kad jis neturi jungtis nė prie vienos iš tų bažnyčių. Džozefas buvo išrinktas būti Dievo pranašu, atkursiančiu tikrąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią žemėje.
Atkurtoji Bažnyčia
Per Džozefą Smitą Jėzus Kristus atkūrė tą pačią Bažnyčią, kurią buvo įsteigęs senovės laikais, o tai reiškė, kad:
Bažnyčia buvo atkurta supranašu ir dvylika apaštalų .
Mormono Knyga – dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas. Šią Šventųjų Raštų knygą parašė senovės Amerikos pranašai, o Džozefas šią knygą išvertė dievišku įkvėpimu.
Per Mormono Knygą iršių dienų apreiškimą iš Dievo buvo apreikštos svarbios tiesos apie Dievo planą mums ir mūsų tikslą žemėje. Pavyzdžiui, buvo apreikšta:
Bažnyčia buvo atkurta su
- Kristaus mokiniai galėjo būti pakrikštyti Jo Bažnyčioje, naudojant tinkamą Dievo kunigystės įgaliojimą ir suteikiant Šventosios Dvasios dovaną.
- Į žemę buvo sugrąžintos svarbios religinės ceremonijos, vadinamos kunigystės apeigomis, tarp jų galia sujungti šeimas laikui ir visai amžinybei.
Per Mormono Knygą ir
- daugiau apie Jėzaus Kristaus vaidmenį;
- kad gyvenome su Dievu prieš gimdami žemėje;
- jog čia esame tam, kad taptume panašesni į mūsų Dangiškąjį Tėvą ir grįžtume vėl gyventi su Juo;
- kad galime
amžinai gyventi kartu kaip šeimos.
Šiais laikais Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai toliau vadovauja šiuolaikinis pranašas ir apaštalai. Šiomis „pastarosiomis dienomis“ jie moko skirti didesnį dėmesį Gelbėtojui, rūpintis vargšais, užbaigti konfliktus savo gyvenime ir stiprinti šeimą. Dėl jų pranašiško vadovavimo ir išminties milijonai žmonių visame pasaulyje gali patirti atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios palaiminimus.