Dėl ko esame čia, žemėje, ir kas nutinka po mirties

Dievas, mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas, nori, kad jaustume laimę ir džiaugsmą. Jis sukūrė mums planą – ateiti į žemę, augti ir grįžti gyventi su Juo amžinai. Jo planas suteikia mūsų gyvenimui prasmę, kontekstą ir atsako į didžiuosius klausimus: „Iš kur aš atėjau?“ „Dėl ko esu čia?“ ir „Kas nutinka po mirties?“

Jūsų istorija prasidėjo dar prieš jums gimstant. Danguje egzistavote kaip dvasia su Dievu ir kitais Jo dvasiniais vaikais. Visi esame Jo šeimos nariai ir ikimirtingajame gyvenime pasirinkome laikytis Dievo plano. Tai reiškė atėjimą į žemę tam, kad galėtume žengti kitą žingsnį savo amžinojo vystymosi kelyje.

Sukūrimas

Vadovaujamas Dievo Jėzus Kristus sukūrė žemę ir visa, kas gyva. Adomas ir Ieva buvo pirmieji dvasiniai Dievo vaikai, atėję į žemę. Dievas sukūrė jiems kūnus, panašius į savo, ir apgyvendino juos Edeno sode.

Adomo ir Ievos nuopuolis

Adomui ir Ievai būnant sode, Dievas įsakė jiems nevalgyti gero ir pikto pažinimo medžio vaisiaus.

Jei būtų paklusę šiam įsakymui, jie būtų galėję likti sode, bet negalėtų vystytis mokydamiesi iš žemiškojo gyvenimo priešybių ir iššūkių. Jie niekada nepažintų džiaugsmo, nes negalėtų patirti sielvarto ir skausmo.

Šėtonas gundė Adomą ir Ievą valgyti uždraustojo vaisiaus. Ieva nusprendė valgyti vaisiaus ir davė Adomui jo paragauti. Jis taip pat nusprendė jo valgyti. Dėl šio pasirinkimo jie buvo išvaryti iš sodo ir atskirti nuo Dievo akivaizdos. Šis įvykis vadinamas nuopuoliu.

Nuopuolis buvo pažanga žmonijai ir didžiulis palaiminimas mums visiems. Nuopuolis leido mums visiems gimti žemėje ir vystytis pagal Dangiškojo Tėvo planą.

Nuopuolis buvo pažanga žmonijai ir palaiminimas mums visiems. Nuopuolio palaiminimai tokie:

• Adomas ir Ieva tapo mirtingi.
• Jie įgijo valios laisvę ir galėjo ja naudotis rinkdamiesi tarp gėrio ir blogio.
• Dėl to, kad susidūrė su priešybėmis, Adomas ir Ieva galėjo mokytis ir vystytis.
• Dėl to, kad patyrė sielvartą, jie galėjo patirti ir džiaugsmą.
• Nuopuolis leido mums visiems gimti žemėje ir vystytis pagal Dangiškojo Tėvo planą.

Dėl nuopuolio esame palaiminti fiziniais kūnais, teise rinktis gera ar pikta ir galimybe įgyti amžinąjį gyvenimą. Visa tai nebūtų įmanoma, jeigu Adomas ir Ieva būtų likę sode.

Adomas ir Ieva dėkojo už palaiminimus, gautus dėl nuopuolio:

„Tą dieną Adomas palaimino Dievą ir buvo pripildytas, ir pradėjo pranašauti apie visas žemės šeimas, sakydamas: Tebūna palaimintas Dievo vardas, nes dėl mano prasižengimo mano akys atvertos, ir šiame gyvenime aš džiaugsiuos, ir vėl kūne aš matysiu Dievą.

Ir Ieva, jo žmona, girdėjo visa tai ir džiūgavo, sakydama: Jei ne mūsų prasižengimas, mes niekada nebūtume turėję sėklos, ir niekada nebūtume pažinę gera ir pikta, ir mūsų išpirkimo džiaugsmo, ir amžinojo gyvenimo, kurį Dievas duoda visiems paklusniesiems.“

Gyvenimas žemėje – tai būtina kiekvienam iš mūsų skirto nuostabaus Dievo plano dalis. Čia įgyta patirtis padeda mums mokytis, augti ir ruoštis grįžti pas mūsų Tėvą danguje.

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra Dievo duoto laimės plano šerdis

• Dėl Adomo ir Ievos nuopuolio visi esame veikiami nuodėmės ir mirties.
• Kadangi Dievas mus myli, Jis siuntė savo Sūnų Jėzų Kristų į žemę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties.
• Dėl Jėzaus apmokančios aukos, kai atgailaujame, galime gauti atleidimą ir būti apvalyti nuo nuodėmių, o mūsų širdis gali būti pakeista. Tai leidžia mums grįžti Dievo akivaizdon ir patirti nesibaigiantį džiaugsmą.

Jėzus Kristus siūlo paguodą, viltį ir išgijimą. Jo apmokančioji auka yra didžiausia meilės išraiška. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Gyvenome prieš ateidami į žemę, gyvensime ir po mirties. Šis žinojimas gali suteikti paguodos ir ramybės, kai mes arba mūsų artimieji susiduriame su mirtimi. Nors gedime tų, kurių netekome, Jėzaus Kristaus dėka turime viltį – mirtis nėra pabaiga (žr. Jono 11:25–26).

Dvasių pasaulis

Mums mirus dvasia atsiskiria nuo kūno. Nors kūnas miršta, mūsų dvasia – esmė to, kas esame, – gyvena toliau. Dvasia keliauja į dvasių pasaulį, kuriame reikia laukti mokantis ir ruošiantis, kol gausime prisikėlimo dovaną.

Prisikėlimas

Prisikėlimas – tai mūsų kūno ir dvasios susijungimas, kitas mūsų amžinojo augimo žingsnis.

Kai prisikelsime, kiekvienas turėsime tobulą fizinį kūną, be skausmų ir ligų. Būsime nemirtingi ir gyvensime amžinai.

Dėl Gelbėtojo Apmokėjimo ir Prisikėlimo kiekvienas kada nors gyvenęs žmogus bus prikeltas (Almos 11:42–44).

Jėzaus Kristaus dėka galime būti išgelbėti

Kadangi visi būsime prikelti, visi būsime išgelbėti nuo fizinės mirties. Tačiau be Jėzaus Kristaus nebūtų įmanomas nei prisikėlimas, nei išgelbėjimas nuo nuodėmių.

Jis kentėjo už mūsų nuodėmes, todėl galime tapti švarūs, kai meldžiame atleidimo ir stengiamės pasikeisti. Jis taip pat mirė ant kryžiaus ir prisikėlė iš mirusiųjų. Jėzaus dėka mirtis nėra pabaiga.

Teismas ir amžinoji šlovė

Prisikėlimo metu kiekvieną iš mūsų asmeniškai teis mūsų Gelbėtojas Jėzus. Šis paskutinis teismas remsis mūsų troškimais, veiksmais ir pasirinkimais.

Tik Dievas ir Jėzus tobulai pažįsta mūsų širdį ir žino gyvenimo aplinkybes, todėl tik jie gali mus tobulai teisti. Šis teismas bus pagrįstas meile, gailestingumu, teisingumu ir atsakomybe (žr. 3 Nefio 27:14–15).

Galutinis Dievo tikslas – padėti visiems savo vaikams sugrįžti gyventi su Juo celestialinėje karalystėje.

Dievo mums skirtas planas suteikia galimybę amžinai gyventi su Juo ir su savo šeimomis. Laikytis Dievo laimės plano reiškia:

• Tikėti Jėzų Kristų.
• Atgailauti dėl savo nuodėmių.
• Pasikrikštyti Jo vardu.
• Gauti Šventosios Dvasios dovaną.
• Laikytis Dievo įsakymų.
• Atgailauti, kai suklystame.