Po klaidų – net ir didelių

Apaštalas Petras buvo žavi asmenybė Naujajame Testamente. Jis turėjo pakankamai tikėjimo ir drąsos eiti vandeniu link Jėzaus, bet vos po kelių akimirkų leido savo baimėms jį nugalėti ir pradėjo skęsti, šaukdamasis Viešpaties pagalbos (žr. Mato 14:28–31). Nors nežinome visų Petro gyvenimo smulkmenų, žinome atvejį, kai jis karčiai pravirko.

Likus vos kelioms valandoms iki suėmimo Jėzus Kristus pranašavo, kad gaidžiui nė dukart nepragydus Petras Jo išsigins tris kartus. Petras atsisakė patikėti tokia pranašyste ir „dar atkakliau tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu“ (Morkaus 14:31).

Žinoma, toji Gelbėtojo pranašystė išsipildė. Dėl Gelbėtojo suėmimą supusio siaubo ir baimės Petro drąsa jį nuvylė. Petras, jau du kartus išsižadėjęs pažįstąs Gelbėtoją ir trečią kartą priremtas, „pradėjo keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!“ (Morkaus 14:71).

Kai gaidys du kartus pragydo ir Petras prisiminė Gelbėtojo pranašystę, „jis […] karčiai verkė“ (Mato 26:75).

Bet tai dar ne jo istorijos pabaiga!

Kiek galime sužinoti iš Raštų, Petro baimė niekada daugiau neužgožė jo liudijimo apie Jėzų Kristų. Pasitaikius progai jis drąsiai liudijo apie Gelbėtoją, kad ir koks pavojus kildavo asmeniškai jam. Prisiminkite, kad Petras mokė žmones, kurie ką tik nukryžiavo Jėzų Kristų! Pavojus buvo realus.

Išgydęs nuo gimimo luošą vyrą ir įsakęs jam: „Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!“ (Apaštalų darbų 3:6), Petras buvo suimtas kartu su Jonu ir išklausinėtas, kaip padarė šį stebuklą.

Petras drąsiai atsakė: „Tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.

Jėzus yra „akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu“. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti.“ (Apaštalų darbų 4:10–12).

Koks drąsus atsakymas! Ir aiškūs jo įsitikinimų įrodymai.

Visi šiame gyvenime nusidėsime. Nepaisant visų mūsų pastangų, kartais nepateisinsime savo vilčių ir ketinimų. Kaip kartą mokė Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas Džefris R. Holandas (1940–2025): „Išskyrus vienintelį tobulą savo Viengimį Sūnų, Dievas visą laiką turėjo dirbti su netobulais žmonėmis.“

Jūsų dvasinės vertės neapibrėžia ir neriboja jūsų klaidos – net ir didelės! Kadangi Petras atgailavo, o Kristus jam atleido, tai, kad išsigynė Kristaus, nesutrukdė jam vėliau su didele galia liudyti žmonėms, juos mokyti ir atversti. Raštuose pilna pavyzdžių apie kitus mokinius, kurie nusidėjo, atgailavo ir toliau tarnavo tikėdami Kristų.

Šėtonas visada stengsis įtikinti jus, kad jūsų klaidų daugėja ir kad jūs niekada negalėsite jų įveikti. Nepaisykite jo melų!

Sesuo Tamara V. Runia, pirmoji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje, mokė: „Jums reikia tai išgirsti, todėl garsiai ištarsiu šiuos žodžius: jūs nesate tas balsas galvoje ar klaidos, kurias padarėte. Jums taip pat reikėtų tai pakartoti garsiai. Pasakykite Šėtonui: „Ne šiandien.“ Liepkite jam eiti šalin nuo jūsų.

Pajauskite tą trauką, dievišką gėlą, kuri atgręžia jus įGelbėtoją, ir stebėkite, kaip Jo malonė ateina į jūsų ir jūsų artimųjų gyvenimą. Pažadu, kad tą akimirką, kai drąsiai atnešime Jam sudužusią širdį, Jis iškart bus šalia.“

Šį Velykų metą, išsamiau apmąstydami Gelbėtojo Apmokėjimą, atminkite, kad gebėjimas atgailauti ir bandyti iš naujo yra viena didžiausių dovanų, kokią tik galite gauti. Jėzaus Kristaus dėka didžiausios jūsų klaidos gali būti atleistos, o po to išmestos kaip sunkios grandinės.

Sesuo Runja mokė: „Gelbėtojas visada yra šviesesnis nei gėdos tamsa.“

Dėl Jėzaus Kristaus viltis visada gali ryškiai šviesti priešaky, jei liksite susitelkę į Jį.