Liberčio kalėjimas

Daugelis Misūryje gyvenusių žmonių nemėgo šventųjų. Gubernatorius pasiuntė kareivius juos išvaryti.

Kareiviai suėmė pranašą Džozefą Smitą ir kitus Bažnyčios vadovus. Vieną naktį sargybiniai juokėsi iš blogybių, kurias padarė šventiesiems.

Džozefas atsistojo ir sušuko: „Tylos!“ Jis kalbėjo su Dievo galia. Sargybiniai atsiprašė ir liovėsi kalbėję.

Vėliau Džozefas ir jo draugai buvo įkalinti Liberčio miestelio kalėjime. Kalėjimas buvo labai šaltas, mažas ir tamsus. Jiems teko miegoti ant purvinų šiaudų. Dėl gaunamo maisto jie susirgo.

Džozefas nerimavo dėl šventųjų. Tačiau jis niekuo negalėjo jiems padėti.

Džozefas daug meldėsi. Jis klausė, ar Dievas pamiršo apie jį ir Bažnyčios narius.

Dievas atsakė į Džozefo maldą. Jis tarė: „Mano sūnau, ramybė tavo sielai.“ Dievas pasakė Džozefui, kad jo sunkumai nesitęs amžinai ir išeis jam į gera. Jis pažadėjo, kad bus su Džozefu „per amžių amžius“ (Doktrinos ir Sandorų 121:7, 46).

Spalvinimo puslapis

Galiu būti šviesa kitiems

Korio Egberto iliustracija

Kaip jūs rodote gerą pavyzdį kitiems?