Biblioteka
Kaip likti atsidavusioms, susidūrus su įžeidimu, skriauda ar išbandymais. Eleinė Tornton


3:36

Kaip likti atsidavusioms, susidūrus su įžeidimu, skriauda ar išbandymais. Eleinė Tornton

2026 m. Paramos bendrijos dvasinė valandėlė – pasaulinis moterų susirinkimas

2026 m. kovo 8 d., sekmadienis

Kartais norime, kad mūsų vadovai rodytų tobulumą, o kartais to reikalaujame iš savęs. To prašyti labai sunku, kai tai prieštarauja evangelijos planui. Manau, kad labai svarbu nepamiršti, jog reikėtų tikėtis augimo, supratimo ir meilės vienas kitam.

Pavyzdžiui, kartą dėl vieno vadovo patyriau kai ką labai nemalonaus, ir tai mūsų šeimai buvo labai skausminga. Aš tikrai kentėjau ir turėjau žvelgti į save ir galvoti: „Jis tikrai mane skaudina. Bet gal ir aš skaudinau žmones. Galbūt aš tai dariau ir man reikia gailestingumo.“ Taigi turėjau tiesiog grįžti prie to, ką žinau. Be galo svarbu prisiminti tai, ką žinome. Jei tai nebūtų atsitikę, nebūčiau grįžusi prie savo pagrindų. Jei tai nebūtų atsitikę, nebūčiau į Viešpatį atsigręžusi taip giliai ir prasmingai. Tad toliau stengiausi pažinti Dangiškąjį Tėvą, savo Gelbėtoją. Ir iš tiesų, kodėl aš noriu Jį pažinti? Labai noriu Jį pažinti, kad galėčiau būti kaip Jis.

Kviečiu jus, susirinkus į Paramos bendriją ir drauge tariantis, įsiklausyti. Įsiklausykite į tą, kuri nemąsto kaip jūs, arba į tą, kuriai sunkiai sekasi išlaikyti liudijimą. Į tą, kuri neseniai išsituokusi. Į tą, kuri abejoja, ar visa tai verta. Kaip būtų, jei mes įsiklausytume? Manau, kad Gelbėtojui būsime naudingos, jei išmoksime daryti tai, ką Jis žino, kaip daryti. Mes, seserys, vienos kitoms galime pasiūlyti tokią nuostabią malonę ir vienybę suvokdamos, kad visos patiriame tai, dėl ko tyliai kenčiame. Ir galbūt besidarbuodamos drauge ir darydamos šią bendriją saugesne vieta, netgi galėsime papasakoti apie kai kuriuos savo sunkumus, kurių paprastai nepasakotume, kaip tik tam, kad kuri nors sesuo pamatytų, jog ir mes patiriame sunkumų. Ir mes visos turime atsiverti ir kažkiek keisti perfekcionizmo imitavimo kultūrą ir padėti vienos kitoms augti. Man patinka, kai kas nors gali man išsipasakoti, nes tada galiu kreiptis į ją ir sakyti: „Ak, kaip tu tai ištvėrei? Kaip su tuo susitvarkei? Ačiū, kad tai papasakojai.“ Ir taip atsiranda nuostabi mylinčių ir pažįstančių Dangiškąjį Tėvą moterų seserija.