Emocinio atsparumo ugdymas. Kerolė Skaukroft

Tikrai jaučiu, kad remiuosi protėvių patirtimi. Jų istorijos mane tikrai sujaudino. Vienas mano prosenelis, iškritęs iš vežimo, beveik neteko ausies. O jo mama, turėdama viltį, ją nuplovė, uždėjo atgal ir aprišo. Ir su tikėjimu ta ausis tapo kaip nauja. Mąstau apie jos tikėjimą ir maldas, kurias ji liejo už savo sūnus.

Tada pagalvoju apie močiutę, kuri didžiosios depresijos laikais buvo vieniša mama su keturiais vaikais, ir jai teko spręsti, kaip juos išlaikyti. Žinote, niekas jai nesiūlė pinigų, tačiau ji tapo sėkminga verslininke ir padarė daug tikrai nuostabių dalykų. Taigi, tikrai jaučiu, kad visi mano protėviai mane labai paveikė ir todėl esu labai dėkinga už palaiminimus, kuriuos turiu.

Aš, kaip ir visi kiti, kaip ir jūs visi, patyriau emocinių sunkumų. Taip pat supratau, kad taip, kaip Kristus yra kelias, taip sunkumai yra plano dalis. Ir jei suprasime, kad, užuot kovoję su tuo, išmoksime tuo džiaugtis ir būti dėkingi už tuos iššūkius, būsime daug laimingesni. Galėsime išmokti, kaip padėti kitiems, kai jie susiduria su sunkumais.

Taip pat supratau, kad mes visi savo laiku susiduriame su panašiais sunkumais. Galbūt susidursite su sunkumais ir jūs iš jų ko nors išmoksite, ir tai suteiks jums galimybę padėti kam nors kitam, kas susiduria su panašiais sunkumais arba kažkuo, dėl ko jausite daugiau empatijos.

Tikrai galiu paliudyti, kad visi sunkumai, su kuriais susidursime, bus įveikti kartu su mūsų Gelbėtoju. Nesvarbu, ar tai tiesioginis jausmas, ar per vieną iš Jo pasiuntinių – mūsų Paramos bendrijos seserį, sūnų ar dukrą, žmogų, kuris jums artimas ir kuris ateis ir tarnaus jums taip, kad padėtų tai ištverti.